Stebuklais patikėti išties verta

krosneleAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Šv. Kalėdos, Naujieji metai... Tai laikotarpis, kai visi tampame geresni, apmąstome nuveiktus darbus, planuojame naujus, stengiamės padėti vieni kitiems. Kai kuriems žmonėms ši pagalba verkiant reikalinga...

Nuotr. Gelgaudiškietei krosnelę padovanojusios bendrovės „Tolvita“ direktorius Vytautas Misiūnas moteriai papasakojo apie krosnelės kūrimą bei priežiūrą.

Širdis – Gelgaudiškyje

Kad būtų aiškiau, istoriją pradėkime nuo pradžių. Iš Gelgaudiškio kilusi keturių vaikų mama Rima, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, išsikraustė gyventi į Kėdainių rajoną. Tačiau moteris visuomet jautė, jog jos širdis – Gelgaudiškyje. Ten stovi kad ir nedidelis, kad ir dviem šeimoms priklausantis, tačiau savas ir brangus namelis.

Rima namelio dalį nusipirko pasiėmusi paskolą, kaip pati sakė, labiau už viską norėjosi savų namų, kur žydėtų gėlės, kur būtų galima auginti daržoves, kurias jos vaikai taip mėgsta.

„Ypač mažoji... ji taip mėgsta špinatus, kitas daržoves. Kol čia gyvenau, žydėjo gėlės, dabar viskas apleista, nejauku... Svajoju, kaip grįžusi į savo namus viską susitvarkysiu ir galėsiu būti laiminga“, – su ašaromis akyse pasakojo keturių vaikų mama.

Sugedusi krosnis

Rima žengė tvirtą, rimtą žingsnį savo gyvenime – apsisprendė grįžti į Gelgaudiškį, nes, kaip sakė pati moteris, vaikai yra jos gyvenimo prasmė ir dėl jų gerovės stengsis padaryti viską, ką tik gali. Tačiau pagrindinė problema, kuri iki šiol tarsi tie pagaliai, kišami į ratus, – namelyje sugedusi krosnis. Juk žiemą su mažamečiais vaikais nešildomuose namuose gyventi tiesiog neįmanoma. Nedrąsiai, pusbalsiu moteris pasakojo, kad kitos krosnies nusipirkti paprasčiausiai nebuvo už ką, tad iki šiol apie grįžimą gyventi į Gelgaudiškį galėdavo tik tyliai pasvajoti...

„Problemų su krosnimi jau buvo, kai nusipirkau namelį. Tačiau turbūt galima suprasti, jog moterys nelabai išmano tokius dalykus, tad tik atsikrausčiusi supratau, kad bus bėdų, o paskutiniuosius metus, kai čia gyvenome, žiemą iškentėme nešildomuose namuose. Tekdavo net miegoti su striukėmis. Baisu prisiminti“, – pasakojo Rima.

Ieškojo šeimos

Iš tikrųjų tiems, kurie tik juokiasi, reikėtų patikėti, jog stebuklai kartais vyksta. Būtent stebuklas įvyko ir šioje, atrodo, liūdnoje istorijoje. Norvegiškų krosnelių „Jotul“ gamintoją atstovaujanti, Panevėžio rajone įsikūrusi uždaroji akcinė bendrovė „Tolvita“ nutarė padaryti gerą darbą ir pasidalyti šiluma – pasirinktai daugiavaikei šeimai padovanoti krosnelę. Apie šią žinią buvo paprašyta paskelbti edukologės, darželių tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos įkūrėjos Austėjos Landsbergienės. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtu įrašu pasidalijo daugiau nei penkiasdešimt žmonių. Visi jie pažinojo bent vieną šeimą, kuriai tokia krosnelė yra ypač reikalinga.

„Įrašas paplito labai greitai. Tiesiog norėjome, jog daugiavaikei šeimai šventės būtų nors kiek jaukesnės. Svarbiausias mūsų noras, kad šeima būtų tvarkinga, tėvai negeriantys, prižiūrintys savo vaikus. Kad tausotų jiems padovanotą daiktą“, – mintimis dalijosi „Tolvitos“ direktorius Vytautas Misiūnas.

Į bendrovės atstovus kreipėsi keliolika žmonių, kurie dalijosi šeimų, kurioms vertėtų padovanoti krosnelę, istorijomis. „Tolvita“ šią krosnelę nusprendė padovanoti Rimai ir jos šeimai. Keturių vaikų mama sakė iš pradžių negalėjusi patikėti, kai jai paskambino bendrovės atstovai ir pranešė, jog būtent ji ta laimingoji, kuriai bus įteikta dovana. Pasakodama apie tai, kaip jai pasisekė, Rima negalėjo sulaikyti ašarų ir  vis dėkojo V. Misiūnui už tokį jo gerumą.

Džiaugsis šiluma

Ir štai atėjo lemtingasis gruodžio 29 d., antradienio, rytas, kai į Rimos namelį atvykę darbininkai, plušėję kelias valandas, statė statė ir pastatė krosnelę, kurią užkūrus, įšalę namai kaipmat pradėjo šilti. „Tolvitos“ direktorius Rimai paaiškino, kaip prižiūrėti krosnelę. Sužinojusi, kad krosnyje galima kepti plokštainį, duoną, kad ant krosnelės galima pasišildyti maisto ar vandens, keturių vaikų mama dar labiau apsidžiaugė.

„Net neįsivaizduojat, kokia esu jums dėkinga. Niekada nebūčiau patikėjusi, kad man taip pasiseks... Ir duoną galėsiu kepti! Tai vienas mėgstamiausių mano kepinių“, – kalbėjo moteris.

Atsidėkodama Rima geradariams padovanojo savo rankomis megztų vilnonių kojinių ir su džiaugsmu dalijosi planais, nuo ko pirmiausiai pradės tvarkytis namus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar saugu miesto gatvėse?

klausimelis 12 06Deividas iš Keturnaujienos:

Automobilio nevairuoju, važinėju autobusu, po Šakius daugiausiai vaikščioju pėsčiomis. Kuomet eini per pėsčiųjų perėją, ne visada vairuotojai pristoja. Arba praeini iki pusės kelio, o automobilis pro nugarą jau lekia. Kad pilnas miestas pristatytas automobilių, man nemaišo. Jeigu stovėjimo aikštelė būtų atokiau, kaip tuomet kokiai močiutei ateiti? Mano kaime saugu, nebent reikia žiūrėti, kad koks traktorius nepervažiuotų. Tiesa, man nueiti iki autobusų stotelės per regioninį kelią nesaugu. 

klausimelis 12 06 2

Saulė iš Šakių:

Pati nevairuoju. Yra kai kurios gatvės nesaugios, pavyzdžiui, vasarą medžių šakos užstoja. Ne kartą yra buvę, kad vairuotojas manęs greičiausiai net nematė. Visur miestuose daug automobilių pristatyta. Stebiu ženklus ir dėl savo, ir dėl kitų saugumo. Ruošiantis eiti per perėją, pasitaiko, kad vairuotojas vis tiek pravažiuoja. Neseniai situaciją stebėjau, kad vaikai su dviračiais per perėją sau pravažiavo. Gal reiktų čia daugiau prevencijos?

europos pulsas350px

IDLT240726 MYLIU LIETUVA300x600 1731928024
 
uz kaledas drauge

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
duarto baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.