Kaip niekad anksčiau, šiais metais rajono biudžetas, prieš jį patvirtinant, buvo ypač daug aptarinėjamas, gvildenamas, koreguojamas. Nors ne vienas tarybos narys biudžetą vertino gana pesimistiškai, Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sako, kad didesnių netikėtumų nebus. Tiesiog reikia susispausti ir neišlaidauti.

2016 m. biudžeto pajamos yra 24 mln. 12 tūkst. 270 eurų. Nors planuojamos pajamos daugiau nei milijonu didesnės už praėjusių metų, tačiau šiųmetinės išlaidos pajamas viršija daugiau nei 780 tūkst. litų.

Savivaldybės teritorijoje renkamų pajamų planas išliks praėjusių metų

lygyje, tai yra didės tik 10 tūkst. eurų (nors žemės mokesčio pajamos turi tendenciją didėti, bet nerenkamos nekilnojamojo turto mokesčio pajamos).

Tarybos posėdžio metu Bernardinas Petras Vainius ragino  pagalvoti, kaip savivaldybė galėtų padidinti pajamas ir mažinti išlaidas.

„Renkame per mažai gyventojų pajamų mokesčio, duobė nekilnojamojo turto bei žemės nuomos mokesčio klausimais, ir taip yra ne pirmi metai“, – kalbėjo tarybos narys.

Biudžeto ir turto skyriaus vedėja aiškino, kad tai priklauso nuo pačios tarybos priimtų sprendimų. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto mokesčio maksimalus tarifas gali būti iki 3 proc., mūsų savivaldybėje jis yra 0,6 proc. Už verslo liudijimus apie 70 proc. mokančių naudojasi tam tikromis, tos pačios tarybos patvirtintomis lengvatomis. Tad jeigu savivaldybė orientuojasi į paramą verslui bei gyventojams, natūralu, kad mokesčių surenka mažiau nei norėtųsi.

Žiūrėjo itin atsakingai

„Biudžetas šiais metas buvo tas įvykis, kuriam ruošėsi visi. Programų rengėjai už kiekvieną priemonę, norėdami ją įtraukti į programą, turėjo atsiskaityti, ją pagrįsti. Tik aptarus su administracija biudžeto projektas buvo pradėtas viešinti“, – aiškino E. Grigaitienė.

Dėl biudžeto svarstymo kai kurie komitetai posėdžiavo po kelis kartus ir valandų valandomis diskutavo, aiškinosi, gvildeno, kaip geriau sudėlioti ir paskirstyti lėšas. Kaip niekad anksčiau, daug dėmesio tarybos nariai skyrė programoms: tiesiog buvo imama kiekviena programa atskirai ir nuosekliai aptarinėjama. Dėl to E. Grigaitienė tik džiaugiasi. Jai posėdžio metu už atsakingą darbą rengiant biudžeto projektą pagyrų negailėjo daugelis tarybos narių.  

Biudžetas – pagal programas

Kaip ir kasmet, biudžetas programinis, tad asignavimai skiriami pagal 12 programų: Mokymosi visą gyvenimą ir sporto (sudaro 50,5 proc. biudžeto lėšų);  Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų (2,7 proc.); Jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų (0,07 proc.); Kultūros plėtros (5,42 proc.); Savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų (11,75 proc.); Darbo rinkos politikos rengimo ir įgyvendinimo (0,4 proc.); Verslo plėtros (0,1 proc.); Turizmo plėtros (0,06 proc.); Žemės ūkio plėtros(1,21 proc.); Švarios, sveikos aplinkos ir energijos taupymo (10,78 proc.); Socialinės apsaugos (16,48 proc.); Sveikatos apsaugos (0,53 proc.).

Daugiausiai – švietimui

Prioritetinė ir didžiausia biudžeto savivaldybės programa – Mokymosi visą gyvenimą ir sporto. Asignavimai šios programos vykdymui šiais metais didėja 405 tūkst. eurų. Tai lėmė minimalios algos didėjimas. Kadangi šiai programai skiriama daugiausiai biudžeto lėšų, prioritetinis uždavinys – optimizuoti darbuotojų skaičių ir spręsti tuštėjančių patalpų panaudojimo klausimą. Dėl lėšų trūkumo nepakankamai lėšų skirta mokinių pavėžėjimui (sumažinta 48 tūkst. 296 eurų). Kritikos dėl nepakankamo ateities matymo švietimo srityje Finansų komitetas išsakė ir Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui Elvydui Pauliukėnui. Tarybos nariams kliuvo ir metų gale švietimo įstaigų vadovų išsimokami priedai. Pasak Finansų komiteto pirmininkės Aušrelės Pukinskienės, jei sugeba direktoriai išsimokėti priedus, tegul sugeba susispausti ir pataupyti.

„Į posėdžius reikėtų visiems ateiti, kaip ateina Biudžeto ir turto skyriaus vedėja – su tokia stora papke ir pasižymėjus žymekliais – pasiruošusi atsakyti į visus klausimus. O kai ateiname su vienu lapu ir viską turėdami galvoje, tai jokios informacijos ir negalime pateikti“, – rėžė Finansų komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui.

„Tegul kompleksiškai visi galvoja, kaip taupys“, – akcentavo Irena Haase.       

Socialinės apsaugos programai lėšos dėl sumažėjusių išmokų pašalpoms ir šildymo kompensacijoms mažėjo daugiau nei 244 tūkst. eurų. Dėl padidėjusių atlyginimų socialiniams darbuotojams ir išaugusių etatų skaičiaus gerokai padidėjo socialinių įstaigų išlaikymas. Pavyzdžiui, Kukarskės globos namų išlaikymas padidėjo 29 tūkst., Socialinių paslaugų centro – 57 tūkst., šeimynų – 22 tūkst., Šakių vaikų globos namų – 56 tūkst. eurų. Iš šios programos yra išlaikomi 139,55 etatai.   

Neįsiskolino, bet reikia taupyti       

Pasak E. Grigaitienės, džiugu, kad praktiškai visos įstaigos praėjusius metus užbaigė be įsiskolinimų. Įstaigų skolos, lyginant dvejus paskutinius metus, sumažėjo 45 tūkst. 744 eurais. Didžiausią įsiskolinimų dalį (134 tūkst. 919 eurų) sudarė pašalpos už gruodžio mėnesį, kurių išmokėjimo terminas – kitą mėnesį. Deja, kaip sakė vedėja, 713 tūkst. 914 eurų padidėjo paskolų dydis. Didesnę paskolų dalį sudaro iš Europos investicijų banko pasiskolintos lėšos investicinių projektų įgyvendinimui. Šios paskolos bus pradėtos grąžinti šiais metais.

Visgi šiemet visi raginami taupyti – visoms biudžetinėms įstaigoms 6 proc. mažinamos išlaidos ūkinėms reikmėms.

Iš dalies atsižvelgta į seniūnų prašymus daugiau lėšų skirti vienam gyventojui – vietoj praėjusiais metais skirtų 6 eurų šiais metais bus skirta 7,1 euro. Sutaupytas lėšas siūloma pirmiausiai skirti įsiskolinimams dengti, žvyruotų kelių atstatymui ir šaligatvių tiesimui. Taip, pasak E. Grigaitienės, skatinama gerinti infrastruktūrą. Seniūnijų techninės bazės atnaujinimui numatyta 60 tūkst. eurų.

Biudžetas – algoms    

Šiais metais itin – 584 tūkst. eurų – mažėjo Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų programai skirtos lėšos. Programą didžiąja dalimi numatoma vykdyti skolintomis lėšomis. Problema ta, kaip sakė E. Grigaitienė, kad renkamų biudžeto pajamų nelieka investicijoms, o biudžetas orientuotas į biudžetinių įstaigų išlaikymą.

„Iš viso rajono savivaldybės biudžeto lėšų 57,4 proc. tenka biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms. Problema itin išryškės kitais metais, kai teks įgyvendinti šiais metais pradėtus projektus“, – mintimis dalijosi E. Grigaitienė.

Nors pati savivaldybė išgalėtų skolintis dar apie 4 mln. eurų (tiek pat jau yra pasiskolinusi), šios galimybės apribotos pagal skolinimosi limitą. Jis šiais metais 780 tūkst. eurų.

Visgi E. Grigaitienė situacijos nedramatizuoja, nors ne vienas tarybos narys akcentavo, kad reikia žiūrėti į investicijas, plėtrą, o ne tik biudžeto „pravalgymą“. Pasak Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos, tiesiog reikia gyventi pagal išgales ir neišlaidauti ten, kur nereikia, – nesteigti naujų įstaigų, etatų ir pan. Čia pagiriamų žodžių ji negaili savivaldybės administracijai, kuri praėjusiais metais pinigus esą leido itin atsakingai: neskyrus papildomų lėšų buvo suremontuotas antrojo aukšto priimamasis, apgalvotai buvo organizuojami visi pirkimai. Tiesa, administracijos direktoriaus rezervo lėšos padidintos iki 50 tūkst. eurų (35 tūkst. eurų daugiau nei 2015 m.). E.Grigaitienė tikisi, kad esant poreikiui metų gale šias lėšas bus galima perskirstyti.