Situacijai aptarti – vizitai seniūnijose

Praėjusį trečiadienį vicemero Edgaro Pilypaičio vadovaujami bendruomenės vaiko teisių apsaugos tarybos nariai lankėsi Barzdų seniūnijoje. Tai pirmasis tokio pobūdžio vizitas, bet jie planuojami ir kitose seniūnijose.

Pasak vicemero, pagal surinktus duomenis, kiek seniūnijoje gyvena socialinės rizikos šeimų ir kiek jose auga vaikų, Barzdų seniūnija labiausiai kėlė nerimą.

„Kai nuvažiuoji į vietą ir susipažįsti su situacija, pamatai ir kitokias problemas. Be to, ant popieriaus buvo vieni skaičiai, realybėje socialinės darbuotojos supažindino su kitokia situacija“, – teigė E. Pilypaitis.
 
Pagal pateiktus 2015m. duomenis, Barzdų seniūnijoje 16 šeimų augo 52 vaikai, o dabar teigiama, kad 11 šeimų yra 37 nepilnamečiai. Situacija pasikeitė ne todėl, kad šeimos atsisakė žalingų įpročių ar buvo išbrauktos iš socialinės rizikos šeimų. Tiesiog jos išsikėlė iš Barzdų seniūnijos.

Vicemeras dar kartą įsitikino, kad žmonės ypač išlepinti pašalpų, nes net gyvendami kaime neaugina daržovių, nelaiko gyvulių. Tiesiog neįdeda jokių pastangų, kad gyvenimas pagerėtų, o tik laukia išmokų, pašalpų ir „visko gatavo“.

Ne naujiena ir tai, kad, kaip ir daugelyje seniūnijų, socialinės darbuotojos dirba įtemptai ir dažnai į šeimas vienos neina. Dėl kylančios grėsmės jas kartais tenka lydėti seniūnui. Nenoriai Barzduose žmonės atidirba už pašalpas, nors Baltrušiuose, kaip pasakojo vicemeras, ši problema jau nėra tokia opi.

Pasak E. Pilypaičio, kitą savaitę jis kartu su Vaiko teisių apsaugos ir Socialinės paramos skyriaus vedėjomis Rūta Lebedžinskiene ir Leonora Pocevičiute vyks į Gelgaudiškį. Taip planuojama aplankyti visas seniūnijas, aptarti situaciją, perspektyvas.

„Žinoma, gal paprasčiau išvis nieko nedaryti, bet kuo daugiau pokalbių, aptarimų, tuo geriau. Gal kartu, visi bendrai dirbdami rasime problemų sprendimo būdus, galų gale žinosime realią situaciją“, – mintimis po susitikimo dalijosi E. Pilypaitis.

Bendruomeninė vaiko teisių apsaugos taryba suformuota nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Šiais metais ji oficialiai pradėjo veiklą, posėdžiavo du kartus.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.