Reikia mokytojų entuziastų
Kaip teigia R. Simokaitis, mitas, kad būti šauliu – vyriškas užsiėmimas. Lietuvaitės yra narsios ir aktyvios – tarp jaunųjų Suvalkijos šaulių 4-osios rinktinės jos sudaro daugumą.
Suaugę šauliai bazuojasi Šakių mieste, o jaunimas – mokyklose, turinčiose Jaunųjų šaulių būrelius. Tokios rajone yra trys – Gelgaudiškio pagrindinė mokykla, turinti gausiausią šaulių būrį, „Varpas“ ir Šakių „Žiburio“ gimnazija. Šiais metais atgaivintas Šaulių būrelis ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijoje. „Norėtųsi, kad ir daugiau rajono mokyklų prisijungtų prie Lietuvos šaulių sąjungos veiklos, labai reikia mokytojų, norinčių vadovauti jauniesiems šauliams, – teigia R. Simokaitis ir priduria: – Norėtume padėkoti Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos ir „Varpo“ vadovams, kurie visada noriai padeda.“
Šaulių būrelio vadovas nebūtinai pats turi būti šaulys.
Liepos mėnuo buvo skirtas jaunųjų šaulių stovykloms – jų Suvalkijos 4-ojoje rinktinėje surengtos trys. „Artimai bendraujame su Tauragės šaulių rinktinės štabo mokomuoju skyriumi „Juodas Vilkas“. Jie atvažiuoja į mokyklas, veda užsiėmimus. Visada norisi jauniesiems šauliams duoti daugiau“, – pasakoja R. Simokaitis.
Gabrielė Drešerytė, Šakių „Varpo“ mokyklos dešimtokė, teigia, kad tapti šaule ją pastūmėjo vyresniųjų šaulių pasakojimai: „Jie kalbėjo apie savo veiklą, žygius, stovyklas. Pradėjau dalyvauti ir kuo daugiau užsiėmimų, tuo darėsi smagiau ir įdomiau, o čia vyksta visko daug. Gera yra mūsų šaulių kompanija, visi draugiški. Smagu, kai būni bendraminčių būryje ir jauti vienybę, kad visi už vieną, vienas – už visus.“
Suaugusių ir jaunųjų šaulių veikla skiriasi
„Nėra reikalavimų fiziniam pasirengimui, kiekvienas dalyvauja veiklose pagal galimybes. Nėra ir amžiaus cenzo suaugusiems“, – teigia R. Simokaitis.
Šiemet pirmą kartą Suvalkijos 4-osios rinktinės šauliai buvo įjungti į Specialiųjų operacijų pajėgų „Liepsnojančio kardo“ pratybas. Kazlų Rūdos poligone vyko taktinės, dvejos šaudymo pratybos.
R. Simokaitis prisimena vieną įdomesnių stovyklų, vykusią šį pavasarį: „Beveik dvi paras Kazlų Rūdos miškuose vyko „Išgyvenimo stovykla“. Ją vedė atsargos majoras, pats dalyvavęs įvairiose misijose. Mūsų tikslas buvo išmokti išgyventi okupuotoje teritorijoje minimaliomis priemonėmis – įsiskelti ugnį, išsifiltruoti vandenį, miegojome minusinėje temperatūroje. Daug ką nustebino, jog šaltyje svarbiausia saugoti dubenį, kažką po juo pasidėti, nes tai viena jautriausių kūno vietų.“
Pastūmėjo politiniai įvykiai
Ateidamas į organizaciją šaulys turi pats pasirūpinti amunicija, rūbais ir kt.
„Žmogus turi būti motyvuotas, jo elgesys visuomenėje ir šeimoje turi įtakos požiūriui į visą organizaciją“, – akcentavo R. Simokaitis.
Kas patį R. Simokaitį pastūmėjo įsilieti į šaulių gretas, užimti vadovaujančias pareigas?
„Nė metai nepraėjo, kai tapau kuopos vadu. Aš už kokybę, ne kiekybę. Vadu negalvojau tapti, o mano atėjimą į Lietuvos šaulių sąjungą lėmė Ukrainos įvykiai. Iki tol man atrodė, kad pasaulyje viskas ramu, gera, tik ramiai gyvenkim, nesipykim. Kai suvokiau, jog taip nėra, panorau prisidėti, kuo galiu. Pernai, per Valkų mūšio paminėjimą, prisiekiau ir tapau šauliu“, – sakė R. Simokaitis.
R. Simokaitis kviečia: norintys tapti šauliais gali susisiekti su juo tel. 8 670 23 154.