Praėjusį penktadienį rajono taryba pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projektų įgyvendinimui, tačiau dėl to kilo nemažai diskusijų ir klausimų. Kai kurie tarybos nariai teiravosi, ar tikrai pasirinktos tinkamos vietovės, kodėl ignoruojamos kitos. Ne vienas ragino galvoti, kad įgyvendinami projektai būtų tikrai verti dėmesio, atneštų realią naudą.

Pagal patvirtintą programą projektai būtų rengiami ir europinės lėšos skiriamos Barzdų (101 tūkst. 731 euras), Griškabūdžio (165 tūkst. 941 euras), Kriūkų (149 tūkst. 83 eurai), Plokščių (94 tūkst. 690 eurų), Sudargo (100 tūkst. 162 eurai), Slavikų (85 tūkst. 771 euras), Žvirgždaičių (85 tūkst. 144 eurai) seniūnijoms.

Regioninės plėtros skyrius informuoja, kad pagal seniūnų pateiktus su vietos bendruomenėmis suderintus poreikius daugelyje minėtų seniūnijų būtų klojami pėsčiųjų takai, įrengiamas apšvietimas, kai kur – automobilių stovėjimo aikštelės. Kriūkų seniūnija tvarkytų Svetošino dvarą – pritaikytų jį socialinei, ekonominei, kultūrinei veiklai bei bendruomenės poreikiams. Pavyzdžiui, Žvirgždaičių seniūnija norėtų sutvarkyti vaikų žaidimo aikšteles, įrengti parke šaligatvius, apšvietimą, sutvarkyti privažiavimus, atnaujinti esamų takų dangas bei sutvarkyti rekreacinę zoną Janukiškių kaime. Slavikų seniūnija remontuotų kultūros namus ir pan.

Nors norai gražūs, bet, kaip perfrazuodamas neseniai finansų ministrės Rasos Budbergytės ištartus žodžius kalbėjo Romas Pukinskas, ne tik mūsų rajonui trūksta fantazijos, nes be trinkelių klojimo niekas nieko neįsivaizduoja. Laurynas Suodaitis ragino lėšas numatyti konkretiems ir gerai apgalvotiems projektams, o ne atskiroms vietovėms.

„Gal geriau investuoti į kažką, kuo tikrai žmonės naudosis, o ne į šaligatvį, kuriuo niekas nevaikščios?“ – retoriškai teiravosi L. Suodaitis.

Irena Haase yra įsitikinusi, kad nereikia išskirti nė vienos seniūnijos, o lėšas skirtyti visoms.

„Šakių rajone yra 14 seniūnijų, dėl to vidutiniškai vienai seniūnijai tektų po 65 tūkst. 710 eurų ES lėšų. Savivaldybė būtų pajėgi šiai programai iš savo biudžeto skirti apie 229 tūkst. 985 eurus (toks savivaldybės indėlis nurodytas sprendimo projekto aiškinamajame rašte) ir vidutiniškai kiekvienai seniūnijai iš savivaldybės biudžeto tektų po 16 tūkst. 427 eurus. Tokiu būdu kiekvienai seniūnijai kaimo plėtrai iš viso būtų skirta po daugiau nei 82 tūkst. eurų“, – mano I. Haase.

Meras Juozas Bertašius, reaguodamas į I. Haase siūlymą, retoriškai teiravosi, ar verta prisipilti priekabą gūdų ir važinėjant po rajoną juos barstyti. Jam pritardamas Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas priminė, kad sprendimą, į ką orientuotis ir pagal kokius kriterijus atrinkti seniūnijas, priėmė ir Regioninės plėtros komitetas. Tiesa, kai kuriems tarybos nariams nepatiko, kad tai nebuvo derinta su kitais komitetais. Regioninės plėtros komiteto pirmininkas Vidas Balčiūnas sakė, kad sprendimas buvo orientuotis į centrus.

„Geriau skirti daugiau vienai vietai, kurioje viską padaryti iki galo, nei visiems dalinti po truputį“, – kalbėjo pirmininkas.

Tačiau I. Haase tikino, kad, tarkim, yra ne tik Šakiai, bet ir kaimiškos seniūnijos vietovės, Kudirkos Naumiestis, Gelgaudiškis taip pat turi tvarkytinų ir atokesnių nuo centro vietų ir pan. Be to, ji įsitikinusi, kad bendruomenės nėra suinteresuotos veikti bendrai, o „kiekviena kovoja už kuo didesnę paramą sau ir tokiu būdu nukrypsta nuo bendrosios Šakių rajono plėtros vizijos, ji iškraipoma, tampa chaotiška“. Bernardinas Petras Vainius sakė, kad dažniausiai prieš įgyvendinant projektus nesvarstoma, kokia bus reali nauda, pridėtinė vertė, o tiesiog be platesnės diskusijos puolama įgyvendinti. Tad daugelis siūlė nenukrypti nuo rajono plėtros strategijos, atidžiai derinti su vietos bendruomenėmis bei galvoti apie tikslingą lėšų panaudojimą, o ne įgyvendinimą vardan įgyvendinimo.

V. Girdauskas paaiškino, kad dabar priimamas sprendimas tik dėl konkrečių vietovių, o projektai ir konkretūs sprendimai bus vėliau.