Nuotr. Nuolat prižiūrimi savo šeimininkų daugiau nei dvidešimt šuniukų puikiai socializavosi dideliame kieme ir naujoje vietoje.
Puikūs kompanionai
Grifonai yra nedideli, apie 3,5–6 kg sveriantys šunys. Skiriamos trys grifonų veislės: Briuselio grifonai, belgų grifonai ir brabanto grifonai. Briuselio grifonai yra rudaplaukiai, o belgų grifonai juodi arba juodi su įrudžiu. Brabanto grifonai yra trumpaplaukiai, o Briuselio ir belgų grifonai turi ilgą, šiurkštų plauką.
Taigi galima čia ir susipainioti, bet spalio 2 d. į Briedžius susirinkę 20 grifonams atidavusių žmonių puikiai atpažino savo augintinius, kurie draugiškai tarpusavyje bendravo, o vardais pašaukti nusifotografuoti bendrai nuotraukai, tuoj pat atsidūrė ant savo šeimininkų rankų.
Vilnietė Daina Skonsmonė, jau šešerius metus veisianti grifonus, džiaugiasi, kad pasirinko būtent šią veislę, ji savo turimus tris augintinius apibūdina kaip puikius kompanionus, gerai sutariančius su vaikais ir kitais gyvūnais – katinais, papūgėlėmis ar kitais šuniukais.
„Džiugu, kad mus Dinara kasmet priima savo namuose, kur susipažįstame su kitais grifonus auginančiais žmonėmis, apsikeičiame kontaktais. Dinara negaili patarimų pradedantiems auginti šios veislės šuniukus“, – sako moteris.
Išsipildžiusi svajonė
D. Gudaitienė pirmąjį grifoną įsigijo prieš devynerius metus ir tai padarė atsitiktinai internete pamačiusi šios veislės šuniuką, kuris jai pasirodė labai gražus. Nieko apie tai nesakiusi šeimos nariams, nuvyko į Vilnių ir už 1500 litų įsigijo metų kalytę Ladą.
„Ji užvaldė visos giminės širdis, o šeimos pirmas klausimas buvo – ar čia šuo, ar katė“, – prisimena moteris.
2009 m. ji įregistravo veislyną „Mažasis augintinis“ ir šiuo metu turi devynis šunis, iš jų keturi grifonai.
„Išsipildė didžioji mano svajonė – turėti daug šunų. Kai gyvenau pas mamą, niekas neleido jų laikyti, vėliau nebuvo kaip auginti, nes augo vaikai, paskui nebuvo už ką pirkti, nes reikėjo kurtis savo namus ir gyvenimą, o dabar sau galiu leisti juos auginti“, – džiaugsmo neslėpė D. Gudaitienė. Ji atviravo, kad veislynas yra jos hobis, o ne verslas. Paaiškino, kad ne visada šuniukų vados atsiperka, nes kalytes dažniausiai kergia užsienyje, mokami dideli pinigai, o šuniukai gimsta ne tokie, kokių norisi, taigi tenka parduoti pusvelčiui. Ji priduria, kad grifonai – ne komercinė veislė.
Brangus malonumas
Veisėja pripažįsta, kad auginti tiek šuniukų yra nepigu, bet ji pinigais šio hobio niekada nevertina.
„Brangiai kainuoja dalyvavimas parodose, ypač užsienyje: kelionė, gyvenimas viešbutyje, mokestis už dalyvavimą parodose. Visi mano augintiniai turi savo veislės čempiono titulus Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Dabar renkam dokumentus, kad vienas grifonas būtų pripažintas Vokietijos čempionu“, – sako Dinara ir pripažįsta, kad šiemet dėl laiko trūkumo rečiau dalyvavo parodose ir neturi šuniukų vadų.
Veisėja atskleidžia, kad kitąmet planuoja vieną kalytę vežtis sukergti į Vokietiją, kitą – į Olandiją.
Šuniukai su veidu
„Sako, kad visi šunys turi snukučius, o grifonas – veiduką. Jų akys kaip žmogaus ir visa veido išraiška žmogiška“, – įsitikinusi veisėja.
Pasak moters, grifonai tikri žmoginukai dėl jų prieraišumo. Kai lieka vieni namuose, dažniausiai miega. Šeimininkė tikina, kad augintiniai „visiškas ne skambutis“ – loja, kada jiems reikia. Anot D. Gudaitienės, vedant šuniukus pasivaikščioti net pavadėlio nereikia, nes jie nenueina toli nuo šeimininko.
„Ši veislė tinka alergiškiems žmonėms, grifonai nesiplaukuoja, kas keletą mėnesių atliekamas trimingas – kailis išpešiojamas“, – apie šios veislės privalumus pasakoja D. Gudaitienė.
Veisėja norintiems įsigyti šuniuką pataria susidėlioti prioritetus: dideli ar maži šunys patinka, ilgaplaukiai ar trumpaplaukiai, aktyvūs ar ramūs...
„Šunį reikia rinktis pagal gyvenimo būdą. Juk ne kiekvienas šunelis myli vaikus ar, pavyzdžiui, mėgsta važiuoti mašinoje“, – sako moteris ir patikina, kad savo hobio auginti grifonus – neatsisakys.