Jau treji su puse metų Šakiuose labdaringą maitinimą teikia Juliaus ir Giedrės Šedbarų įkurta labdaros valgykla. Nors joje kasdien apsilanko vos ne šimtas žmonių, geradariai trečiąkart lieka be patalpų ir kreipiasi į visus prašydami pagalbos.

„Iki kitų metų dar turime laiko, bet kadangi pastatas parduotas, mums pasakė, kad jau ieškotume patalpų“, – nusivylimo neslėpė G. Šedbarienė.

Ji kalbėjo, kad šios patalpos tiko dydžiu, vieta patogi strategiškai. Be to, investuota į įrangą, sutvarkyti visi reikiami leidimai maitinimui teikti, yra papildoma patalpa labdarai laikyti, o dabar vėl viską reikės pradėti nuo pradžių.

„Sunku. Mes patys, kur galėtume veiklą tęsti toliau, tikrai nežinome. Kadangi ne pirmą kartą liekame be patalpų, tiek viskas pergalvota, išieškota. Bandysime kreiptis ir į savivaldybę, gal jie ką nors pasiūlys“, – kalbėjo moteris.

Ji sakė: jeigu kažkas žino kokį laisvą plotą, kurį būtų galima panaudoti ir įrengti ten labdaros valgyklą, labai prašo pasidalinti su jais šia informacija.

Nors J. ir G. Šedbarų veikla labdaringa, sveikintina ir graži, nuo pat pradžios ji lydima sunkumų. Priminsime, kad šią veiklą jie pradėjo dar turėdami sveiko maisto kavinukę po Šakių rotuše, tačiau aplinkybės susiklostė taip, jog jiems iš ten reikėjo išsikelti. Kurį laiką veikla buvo sustojusi. Vėliau jie prisiglaudė buvusiose Šakių vaistinės rūsio patalpose. Dabar, kai pastatas parduotas, jie vėl lieka ant ledo.

Kiekvieną darbo dieną Šakių labdaros valgykloje apsilanko 60–80 asmenų, kuriems suteikiama parama maistu bei drabužiais ar kitais, gerų žmonių paaukotais daiktais. Yra apsilankančių ne tik iš Šakių, bet ir kitų rajono seniūnijų.

Čia besilankantys – tarsi šeima. Jie net gėlių vazonėliais valgyklos palangę papuošė. Nors sriuba dalinama 11 val., tačiau kai kurie čia susirenka nuo 10 val., susėdę gurkšnoja arbatą, kalbasi, juokauja. Vos ne dienos centras, nes jiems čia smagu, susitinka su tokio pat likimo žmonėmis.

G. Šedbarienė ypač džiaugiasi nuolat valgykloje besidarbuojančiais penkiais savanoriais. Vienas kiekvieną rytą surenka produktus, dvi moterys padeda virtuvėje, dar dvi talkina prie ūkio darbų. Todėl viliasi, kad ir dėl patalpų atsiras kokia nors išeitis.
„Juk gatvėje nedirbsime. Arba teks stabdyti, kol kažkas atsiras“, – paklausta apie blogiausią scenarijų patikino valgyklos įkūrėja.