Praėjusią savaitę savivaldybėje vyko rajono socialinių darbuotojų pasitarimas, kurio metu aptartos aktualijos, pasidalinta mintimis, kuo kiekviena darbuotoja pastaruoju metu gyvena.

Daugelis socialinių darbuotojų kalbėjo, kad gyvena nuolatiniais rūpesčiais. Pavyzdžiui, ne viena seniūnija susiduria su tuo, kad neturi kur deklaruoti faktiškai gyvenamosios vietos neturinčių gyventojų. Mat tie, kurie gyvenamąją vietą yra deklaravę savivaldybėje be tikslaus adreso, iki šių metų liepos 1 d. deklaravimo įstaigoms – seniūnijoms ar savivaldybėms – turėjo pateikti duomenis apie būstą, kuriame faktiškai gyvena ar yra labiausiai susiję. Jei to nepadaro, kaip kalbėjo viena iš socialinių darbuotojų, seniūnija jiems negali skirti pašalpos. Tiesa, kaip spręsti problemą, niekas konkrečių pasiūlymų neturėjo.

Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Pilypaitytė informavo, kad Seimas priėmė Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisas, kad privalomas faktinės gyvenamosios vietos deklaravimas atidėtas metams.

„Pas mus savivaldybėje yra 37 socialinių pašalpų gavėjai, kurie deklaravę gyvenamąją vietą prie savivaldybės ir 29 šalpos išmokų gavėjai“, – sakė specialistė, atkreipusi dėmesį, kad jei žmonės iki kitų metų pabaigos nesikreips dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo (tikslinimo), jie nuo 2018 m. sausio 1 d. nebegalės gauti socialinių išmokų, registruoti vaiko į darželį, laukti socialinio būsto eilėje ar balsuoti rinkimuose.

Kita problema – ne viena seniūnija vis dar susiduria su paramos maisto produktais neatsiėmimu. Pavyzdžiui, Šakių seniūnijoje tokių nuolatinių užmaršuolių yra apie 30. Pasak socialinių darbuotojų, jiems reikia nuolat skambinti, priminti ar tiesiog maldauti, kad ateitų į seniūniją ir atsiimtų paramą. Tad ar tikrai visiems skurdžiai gyvenantiems jos reikia? Svarstyta, kad neatsiėmusiems ir vėluojantiems, apie gyvenamosios vietos pasikeitimus nepranešusiems parama būtų tiesiog nutraukta.

Iš daugelio socialinių darbuotojų buvo galima girdėti, kad apskritai socialinė sistema šalyje gana iškreipta, paramos gavėjai yra išlepinti ir pripratę tik gauti. Žinoma, anokia čia naujiena, tik kad darbuotojai turi taikstytis ir dirbti su tokiais atvejais.

„Nežinau, ar čia depresija, ar kas, bet per 35-erius metus jaučiuosi labiausiai nuvertinta. Dirbti labai sunku, komandinio darbo nėra, nes mokykla sau, medicina sau, o mums tiesioginiam socialiniam darbui išvis nelieka laiko“, – mintimis dalijosi Lukšių socialinio darbo organizatorė Ramutė Zizienė.

Ne viena pabrėžė, kad reikia rūpintis ne tik žmonėmis, bet dar ir jų gyvuliais, vaikais, paramos dalijimais, popieriais ir pan.

Pasirodo, neretai pasitaiko atvejų, kai pašalpos negavę seniūnijoje dėl jos kreipiasi tiesiai į savivaldybės administraciją, kur dažniausiai pažadama, o grįžę atgal socialines darbuotojas kaltina, kad esą šios pavydi. Tad buvo teiraujamasi, ką daryti, kai realiai matai, jog asmuo geria, valkatauja, nerodo jokio noro keisti savo gyvenimo būdo, o socialinės darbuotojos turi surašyti buities tyrimo aktą.  

Žvirgždaičių seniūnijos socialinė darbuotoja Rita Dumbliauskė pasakojo apie itin sudėtingą atvejį seniūnijoje, kai bando padėti problemų turinčiai nepilnametei, bendrauja su gydymo įstaiga ir pan. Šakių seniūnijos socialinio darbo organizatorė Irena Šakėnienė guodėsi, kad niekaip nepavyksta išspręsti visišką negalią turinčio ir savimi pasirūpinti negalinčio, atokiame vienkiemyje gyvenančio Juozo Balčiūno problemos („Draugas“ apie jį rašė rugpjūčio 12 d. laikraštyje), nes vyriškis kategoriškai atsisako keltis į butą Šakiuose.

Socialinės darbuotojos džiaugėsi supervizijų paslaugomis, kur jos gauna informacijos, patarimų, kaip organizuoti savo darbą, spręsti problemas.

Susitikimo metu Socialinės paramos skyriaus specialistė D. Pilypaitytė kalbėjo apie piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatų taikymą bei Šalpos išmokų bei tikslinių kompensacijų įstatymų pakeitimus. Specialistė atkreipė dėmesį, kad po pasikeitimų visuomenei naudingą veiklą atliekantys asmenys galės gauti didesnę pašalpą. Susitikimo metu aptarti ir kiti darbiniai klausimai.