Nuotr. Gintas Linertas sako, kad Lukšių tvenkinio pakrantė buvo virtusi tikru šabakštynu. Negailėdami laiko per dvi dienas talkoje dalyvavo apie 30 ne tik žvejų, bet ir neabejingų gamtai Lukšių seniūnijos gyventojų.
Ant Lukšių miestelio teritorijoje esančio vandens tvenkinio (jis užima 10,2 ha plotą) mus pasitikęs G. Linertas pasakojo, kad taip apžėlė krūmais ežero pakrantės, kad neapsikentęs pakvietė lukšiečius žvejus mėgėjus į talką. Pasak pašnekovo, apie 25 metus čia niekas panašaus pakrančių valymo nedarė. Lukšių tvenkinį yra išsinuomojusi Šakių medžiotojų ir žvejų draugija, kuri daugiausia rūpinasi tvenkinio įžuvinimu, išduoda leidimus žvejoti. G. Linertas užsiminė, kad tvenkinio pakrantės turėjo būti sutvarkytos dar 2012–2014 m. įgyvendinant ES 2007–2013 m. struktūrinių fondų remiamą investicinį projektą „Lukšių tvenkinio ant Lenkupio upės būklės gerinimas Šakių rajono savivaldybėje“. Priminsime, kad projekto įgyvendinimui buvo skirta 1 mln. 242 tūkst. 476 Lt. (336 tūkst. eurų). Tuo metu iš vandens telkinio buvo pašalintas dumblas ir augmenija.
Tačiau G. Linertas nelinkęs gilintis į minėtą projektą ir sako, kad ištisus metus rūpinasi pakrančių ir visos aplinkos švara bei prižiūri bendrą tvarką. Lukšietis – užkietėjęs žvejys, suradęs laisvo laiko skuba pažvejoti, pabendrauti su žvejais. 2016 m. G. Linertas buvo apdovanotas Žvejų Patrimpo medaliu. Gintas sako, kad su meškere nesiskiria nuo penkerių metų.
Pašnekovas pasakojo, kad šiais metais žieminė žūklė, kaip ir visoje Lietuvoje, buvo prasta – geru laimikiu nepasigyrė nė vienas kalbintas žvejys. Trumpas šiais metais buvo ir žvejybos sezonas, trukęs apie vieną mėnesį. Pasirodo, Lukšių seniūnijoje yra apie pusšimtis žvejų mėgėjų. G. Linertas neslėpė, kad norėtų didesnio dėmesio Lukšių tvenkiniui iš rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos ir teigė, kad jie su vyrais šiandien viską daro savo lėšomis ir jėgomis.
G. Linertas pasakojo, kad dažniausiai Lukšių tvenkinyje žvejojantys žvejai užtikrina švarą savo žvejybos vietose, didesni šiukšlintojai yra su automobiliais atvažiuojantis ir pramogaujantis jaunimas, po kurių pasibuvimo paliktas šiukšles tie patys žvejai ir surenka. Pašnekovas teigė, kad brakonierių šiais laikais taip pat nepasitaiko, žmonės tapo sąmoningesni.
„Didžiausia bėda – karklų, nudžiuvusių medžių šakos sukritusios į vandenį ir pūva. Todėl apaugusias krūmais pakrantes pirmiausiai ir genime, pjauname. Vyrai su benzopjūklais, kirviais, genėjimo kardais darbuojasi. Pakrantės augaliją – nendres, meldus paliekame, jos natūraliai apvalo užterštą vandenį“, – pasakojo Medžiotojų ir žvejų draugijos narys.
G. Linertas tarsi juokais prasitaria, kad jeigu žvejoti susiruošei apie pietus, tai vietos tikrai nesurasi, nes Lukšių tvenkinio pakrantės labai apžėlusios – priėjimui liko tik keli tarpeliai. Anot pašnekovo, dar teks sugalvoti, kur padėti kalnus šakų, – jas planuoja susmulkinti ir panaudoti kurui. Planų Gintui taip pat netrūksta – vasarą planuoja atvežti smėlio į buvusio pliažo teritoriją, kurią anksčiau mielai lankė ne tik lukšiečiai, bet ir viso rajono gyventojai.
Atsisveikindamas G. Linertas priduria, kad darbus tęs dar šį savaitgalį, todėl pakvietė visus lukšiečius vasario 25 d. 10 val. ateiti ir prisijungti prie Lukšių tvenkinio aplinkos sutvarkymo.