Vasario 24 d. savivaldybės tarybos nariai patvirtino esminį ir svarbiausią 2017 metų dokumentą – savivaldybės biudžetą. Iki galutinio varianto „iečių laužyti“ teko nemažai, netenkintų prašymų skirti finansavimą taip pat aibė, o daugelis tarybos narių kalba apie būtinybę orientuotis į pajamas. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė sako, kad susiveržę diržus tikrai išgyvensime.

Gyventojų pajamų mokestis – savivaldybei

 Biudžeto projektą pristatinėdama tarybos nariams Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė pirmiausiai informavo, jog nauja tai, kad iš valstybės iždo šiais metais nebus gaunama nieko, tačiau savivaldybei bus paliekamas visas surenkamas gyventojų pajamų mokestis (GPM).

„Gerai, kad lyg ir nesame išlaikytiniai – ką užsidirbsime, tą turėsime. Jei anksčiau strigdavo finansavimas, skambindavome į ministeriją ir prašydavome paskubinti pervedimus iš iždo. Dabar išlaikytinių etiketės atsikratome, bet reikia labiau galvoti, kaip išgyventi “, – sakė vedėja.

Prisimindama 2016 m. E. Grigaitienė pasidžiaugė, kad pernai buvo gerai renkamas GPM (vietoj planuojamų daugiau nei 5 mln. Buvo surinkta daugiau nei 7 mln. eurų ir planas įvykdytas 130 proc.)

Arūnas Tarnauskas teiravosi, kiek savivaldybė gali turėti įtakos gyventojų pajamų mokesčiui.

„Realiai savivaldybės turi konkuruoti, kad gyventų. Jeigu vienoje savivaldybėje gyvena pensininkai, jie nieko nemoka. Tai senstančios savivaldybės grims, o jaunas šeimas sugebančios išlaikyti ar pritraukti – augs. Tai socialinė atskirtis tarp savivaldybių, kaip ir visuomenėje, didės“, – pastebėjimais dalijosi A. Tarnauskas.

Finansų komitetui rūpėjo ir tai, kiek gyventojų pajamų mokesčio pernai sumokėjo ūkininkai, nes būtent ūkiais, geromis žemėmis ir ūkininkais, kaip kalbėjo Bernardinas Petras Vainius, mes ir giriamės. Tad pernai minėto mokesčio jie sumokėjo 976 tūkst. 115 eurų.

„Jeigu mes šituos pinigėlius padalinsime iš deklaruotų pasėlių ploto, o deklaruotas plotas – 96154 ha, tai 1 ha mums atneša varganų 10 eurų gyventojų pajamų mokesčių“, – kalbėjo tarybos narys, apgailestavęs, jog nėra platesnės informacijos, kiek sumoka kiti ūkiniai subjektai.

Todėl jis kaip pavyzdį pasiėmė įmonės „Grūduva“, kurioje pats dirba, rodiklius ir informavo, kad ši įmonė per praėjusius metus GPM įnešė 141 tūkst. 642 eurus.

„Vadinasi, tai viena šeštoji viso GPM, įnešto į biudžetą nuo visų hektarų. Čia, mieli kolegos, jums pamąstymui, ką reikėtų daryti ir kaip ateityje turėtume gyventi“, – kalbėjo B. P. Vainius.

Pagal 12 programų

Kaip jau įprasta, savivaldybės biudžetas formuojamas pagal programas, už kurias atsakingi koordinatoriai – dažniausiai tai skyrių vedėjai. Tokių programų yra dvylika: Mokymosi visą gyvenimą ir sporto, Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų, Jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų, Kultūros plėtros, Savivaldybės veiklos pagrindinių funkcijų, Darbo rinkos politikos rengimo ir įgyvendinimo, Verslo plėtros, Turizmo plėtros, Žemės ūkio plėtros, Švarios, sveikos aplinkos ir energijos taupymo, Socialinės apsaugos bei Sveikatos apsaugos. Per įvairias programas, kaip sakė vedėja, bendra netenkintų prašymų suma apie 1 mln. 900 tūkst. eurų. Be to, kiekvienoje savarankiškoje įstaigoje ūkinės išlaidos mažinamos 3 proc.

Prioritetinis – švietimas

Kalbant apie kiekvieną programą atskirai galima pažymėti, jog prioritetinė programa yra Mokymosi visą gyvenimą ir sporto, savivaldybės biudžeto išlaidų struktūroje sudaranti 49,3 proc. visų asignavimų. Asignavimai programos vykdymui didėja daugiau nei 317 tūkst. eurų. Švietimo įstaigų aplinkos išlaikymui tenka šiek tiek mažiau nei pernai – 35,4 proc. (apie 5 mln.) savivaldybės savarankiškoms funkcijoms skirtų lėšų. Mažėjimą lėmė peržiūrėtos švietimo įstaigų rekomenduojamos pareigybės, dėl to sumažėjo 21,5 etato. Biudžeto projekte nėra numatytos lėšos darbuotojų išeitinėms kompensacijoms. Aiškinama, kad dėl panaikintų sargų etatų bus centralizuotai sprendžiamas apsaugos sistemų įrengimas tose švietimo įstaigose, kuriose iki šiol ji neįrengta. Sporto programai skiriama tiek pat, kiek pernai (45 tūkst. eurų), iš kurių 15 tūkst. numatyta krepšinio klubui „Vytis”, o dar tiek pat  bus ieškoma metų pabaigoje.

Kita pagal dydį programa yra Socialinės apsaugos. Jai tenka 16,03 proc. rajono savivaldybės biudžeto pajamų. Lėšos programai didėja beveik 115 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į seniūnų prašymus, vienam atidirbančiam visuomenei naudingus darbus skiriama po šešis eurus mėnesiui darbo priemonių įsigijimui. Lyginant su pernai lėšos didėja dėl padidėjusių socialinių darbuotojų atlyginimų ir padidėjusios minimalios mėnesinės algos. Socialines paslaugas teikia iš Socialinės apsaugos programos lėšų išlaikomi 139,55 etatai.

Kitos programos

Švarios, sveikos aplinkos ir energijos taupymo programai tenka 7,63 proc. savivaldybės biudžeto dalies. Lėšos šiai programai sumažėjo apie 685 tūkst. eurų. E. Grigaitienė aiškino, kad tai nesusiję su lėšų mažinimu programos priemonėms. Atsižvelgiant į seniūnų prašymus, daugiau lėšų skirta kelių, gatvių priežiūrai – 30 tūkst. eurų daugiau nei pernai (iš viso 120 tūkst. eurų). Sutaupytas lėšas pirmiausia siūloma skirti įsiskolinimų dengimui, savivaldybės žvyruotų kelių atstatymui ir šaligatvių tiesimui. Numatyta 50 tūkst. seniūnijų techninės bazės atnaujinimui, 68 tūkst. – šiukšlių iš kapinių išvežimui (pagal savivaldybės tarybos priimtą sprendimą). Šioje programoje buvo numatyta 74 tūkst. eurų UAB „Šakių šilumos tinklai“ paskolos, paimtos už Gelgaudiškio šilumos ūkio modernizaciją, dengimui bei 40 tūkst. eurų dyzelinio elektros generatoriaus įrengimui Šakių miesto vandenvietėje, tačiau šias lėšas tarybos nariai nusprendė nukreipti į administracijos direktoriaus rezervą. Su tuo nelabai norėjo sutikti Romas Pukinskas, bet vedėjai paaiškinus, kad pinigai niekur nedings, jis nusileido. Martinas Eimutis irgi pasisakė už tai, kad į savivaldybei priklausančių įmonių veiklą turėtų būti investuojama tikintis tikslingos grąžos. Be to, jo nuomone, įmonių veikla reikėtų domėtis nuolat, analizuoti situaciją, o ne tik gilintis kartą per metus, kai pateikiamos jų ataskaitos.

Pagrindinė problema – UAB „Šakių komunalinis ūkis“ veikla. Bet kokie sprendimai, Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos teigimu, pareikalaus ir savivaldybės finansinių išteklių, bet apie šią įmonę – kitą kartą.  

Kultūros plėtros programai tenka 5,82 proc. visų biudžeto asignavimų. Lėšos didėja daugiau nei 180 tūkst. eurų, nes nuo 2016 m. sausio 1 d. dėl atestacijos padidinti atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams, savivaldybės tarybos priimti sprendimai dėl Kidulių svirno avarinio stovio likvidavimo, amatininkų namo Zyplių dvare atstatymo, Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo priemonių plano patvirtinimo.

Regioninės plėtros ir bendruomeninių iniciatyvų programai tenka 4,79 proc. biudžeto asignavimų. Lėšos 586 tūkst. eurų didesnės nei pernai. Programą didžiąja dalimi numatoma vykdyti skolintomis lėšomis. Savivaldybės indėlis – 1 mln. 246 tūst. eurų. Bendra vykdyti numatytų projektų vertė – didesnė nei 25 mln. eurų.

„2017 m. savivaldybė bandys pasinaudoti galimybe prisidėjimui prie kai kurių projektų gauti specialią tikslinę dotaciją. Ji galima, jei savivaldybė dalyvauja energetinio efektyvumo skatinimo programose arba įgyvendina viešosios – privačios partnerystės projektus, jei savivaldybės pajamos 2017 m. didėja, o skolos lygis mažėja. Rajono savivaldybės biudžeto projektas tokiais kriterijais ir formuojamas“, – aiškino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja.

Sveikatos apsaugos programoje lėšos didėja dėl numatomų skirti 55 tūkst. eurų lifto įrengimui Šakių ligoninėje, 5 tūkst. – Panemunių ambulatorijos stogo remontui, 9 tūkst. – VšĮ Šakių pirminės asmens priežiūros centro odontologinės kėdės įsigijimui, 19 tūkst. eurų skirti projekto „Saugok sveikatą, kol jaunas“ tęstinumui.

Verslo plėtros programa didėja daugiau nei 17 tūkst. eurų – iki 43 tūkst. eurų. Lėšos didėja dėl savivaldybės tarybos priimto sprendimo programai skirti 10 proc. surenkamo nekilnojamojo turto mokesčio bei numatant teikti grąžintiną paramą verslo subjektams.   

„Tų subjektų nėra daug ir kuriama vertė yra menkutė“, – dėmesį atkreipė Raminta Bastytė, akcentavusi ir tai, kad rajone verslumo lygis kone dvigubai mažesnis nei šalyje.

Todėl ji ragino telktis ir galvoti, kaip keisti situaciją, o finansavimą verslui vadino labai menku.

„Mes galime pasitikėti administracijos atstovais, kurie puikiai metų gale sudėlioja mūsų metų išlaidas, bet mes turime galvoti apie strategiją, kaip ateityje didinsime pajamas“, – ne kartą akcentavo Laurynas Suodaitis.

Už darbą – komplimentai

Biudžeto ir turto skyriaus vedėja pažymėjo, jog mažėjantis gyventojų ir mokinių skaičius verčia mąstyti apie įstaigų skaičiaus ir valdymo struktūros optimizavimą, o ne jų plėtrą, juolab kad 58,4 proc. viso rajono savivaldybės biudžeto lėšų tenka biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams ir socialinio draudimo įmokoms.

„Džiugu tai, jog biudžetinių įstaigų skolos 2017 m. sausio 1 d., lyginant su 2016 m. sausio 1 d., sumažėjo 35 tūkst. eurų. Didžiausią įsiskolinimų dalį sudarė pašalpos už gruodžio mėnesį, kurių išmokėjimo terminas kitą mėnesį. Biudžetinės įstaigos finansinius metus pradėjo, turėdamos 35 tūkst. eurų skolų“, – kalbėjo Biudžeto ir turto skyriaus vedėja.

Patvirtintame 2017 m. biudžete – 25 mln. 535 tūkst. eurų pajamų, o išlaidų – 26 mln. 49 tūkst. eurų. Biudžeto deficitas – daugiau nei 514 tūkst. eurų.

Savivaldybės savarankiškų funkcijų vykdymui planuojamos 652 tūkst. eurų didesnės pajamos nei praėjusiais metais.

Prie biudžeto E. Grigaitienei teko padirbėti ne vieną dieną ir naktį ir jai tarybos nariai negailėjo pagyrų už precizišką, atsakingą darbą. Pasak B. P. Vainiaus, tikriausiai ir naktį pakelta vedėja sugebėtų atakyti į kylančius klausimus. Finansų komiteto pirmininkė Aušrelė Pukinskienė kaip pavyzdį šalia E. Grigaitienės nurodė ir savivaldybės tarybos sekretorę Ingą Kanapeckienę. Pasak pirmininkės, šios moterys yra pavyzdys visiems, kaip reikėtų organizuoti darbą savivaldybėje.