Praėjusių metų gruodį rajone dėl seniūnijų pertvarkos buvo užsimota gana rimtai. Tuomet administracijos direktoriaus pareigas laikinai ėjusi Inga Cibulskienė ir specialią darbo grupę sudarė, ir jau buvo pradėtos dėlioti konkrečios pertvarkos detalės. Tačiau... neliko ne tik laikinosios direktorės, bet faktiškai ir visos administracijos. Nurimo ir pati pertvarka. Tačiau pokyčiai neišvengiami, tik dabar nuspręsta neskubėti.

Kaip dabar tikina laikinasis meras Juozas Puodžiukaitis, kol kas dar administracijos direktoriaus pareigas einanti Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė ir juristė Jūratė Šneideraitienė, jie šiuo klausimu diskutavo Vilniuje, susitiko ir su Vyriausybės atstovu Marijampolės apskrityje Karoliu Podolskiu. Visi, su kuriais teko kalbėti, kaip tikina savivaldybės administracijos atstovai, pataria neskubėti. Bent iki liepos 1 d.

„Kol kas patarė susilaikyti nuo tolimesnių žingsnių ir laukti liepos 1-osios. Tada turėtų būti aišku, kokios bus Vietos savivaldos įstatymo pataisos ir Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisos“, – seniūnų susirinkimo metu kalbėjo J. Šneideraitienė.

Jai pritarė ir E. Grigaitienė, kalbėjusi apie tai, kad svarbu sulaukti išaiškinimo, kas yra ūkinė veikla, nes ši sąvoka daugelio traktuojama labai įvairiai. Dėl to ir neaišku – galės seniūnijos, kaip biudžetinės įstaigos, vykdyti ūkinę veiklą, ar ne. Biudžeto ir turto skyriaus vedėjos nuomone, ūkinė veikla nėra laikoma ūkine, jei už tai negaunamas atlygis. Tačiau kol kas tokio išaiškinimo nėra.

„Tačiau tam priešinasi ir Konkurencijos taryba, ir Verslo konfederacija“, – aiškino vedėja, vildamasi, kad visgi nugalės sveikas protas ir bus priimti palankūs sprendimai.

Bet ir sulaukus sprendimų patariama neskubėti ir, kaip teigė J. Šneideraitienė, į pertvarką pažiūrėti kompleksiškai, gal net etapais. Svarbu, kokią poziciją šiuo klausimu turės ir naujai formuojama savivaldybės administracija su meru Edgaru Pilypaičiu priešaky. Anksčiau kalbintas išrinktasis meras irgi laikėsi pozicijos, kad skubėti nėra ko, svarbiausia užtikrinti paslaugų prieinamumą, o ne aklai mažinti esamų seniūnijų skaičių.

Visgi, kaip sakė E. Grigaitienė, aišku tai, kad didesnės seniūnijos jau ir dabar galėtų būti biudžetinėmis įstaigomis. Tačiau pagal Vietos savivaldos įstatymą biudžetinės įstaigos negali turėti filialų. Būtent didesniųjų seniūnijų filialais buvo manoma padaryti mažesniąsias seniūnijas. Dabar tikriausiai jos bus filialai, tik ne kitų seniūnijų, o administracijos.

„Ko gero, mūsų modelis ir bus mišri sistema. Kas galės, bus biudžetinės, kas ne – filialai. Taryba turės apsispręsti, kiek bus tiek vienų, tiek kitų. Daug ką apspręs ir reorganizacijos sąlygos“, – kalbėjo E. Grigaitienė.

Anksčiau buvo kalbėta, kad iš dabar esančių 14 seniūnijų galėtų likti septynios arba devynios. Taip pat buvo prabilta ir apie tai, kad, pasikeitus seniūnijos statusui, iš naujo būtų organizuojamos ir seniūnų atrankos. Kaip bus dabar, kol kas irgi neaišku. Be to, Seime registruotos įstatymų pataisos ir dėl tiesioginių seniūnų rinkimų.

Kol Šakių rajonas sprendžia, neskuba ir laukia, kitos šalies savivaldybės dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus seniūnijų pertvarkas vykdė dar 2014 m. Vienur šis procesas vyko sklandžiau, kitur, prieštaraujant gyventojams, pertvarkas stabdė net teismai.

Pavyzdžiui, pernai vienos seniūnijos neliko Lazdijų rajone, čia pertvarka vykdyta ir anksčiau. Iš kadaise buvusių 14 seniūnijų tik aštuonios likusios Tauragės rajone. O štai Klaipėdos, Pasvalio rajonuose, Marijampolės mieste po dvi seniūnijas neleido sujungti gyventojai.