Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Gruodžio 5 dieną Šakiuose su rajono vadovais susitiko ir apie skurdą bei socialinę atskirtį kalbėjo Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) atstovės Aistė Adomavičienė ir Rimgailė Matulionytė.Viešnios domėjosi, su kokiais socialiniais iššūkiais susiduria savivaldybė ir mūsų rajono gyventojai.

Susitikimo pradžioje NSMOT atstovės, pristatydamos savo organizaciją, informavo, kad ji vienija 50 nevyriausybinių organizacijų, tarp kurių Caritas, „Maisto bankas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba. Pasak Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovės A. Adomavičienės, NSMOT nariai veikia 49 savivaldybėse, o jų veikla grindžiama darbu su įvairiomis socialinėmis grupėmis, kurios gali susidurti su skurdu ar socialine atskirtimi.

Kaip teigė pranešėjos, 2018 m. žemiau skurdo Lietuvoje gyveno 22,9 proc. Lietuvos gyventojų. 2017 m. duomenimis, Europos Sąjungoje žemesnis skurdo lygis nei Lietuvoje nustatytas Bulgarijoje ir Rumunijoje. Pasak A. Adomavičienės, tikėtina, kad kitais metais minėtas rodiklis bus mažesnis, nes atsirado vaiko pinigai, indeksuojamos pensijos. Savivaldybės vadovai viešnioms pasakojo, kad žmonės gauna ne tik piniginę paramą, pavyzdžiui, pensinio amžiaus žmonės gauna paramą malkomis, kuriomis dažniausiai pasirūpina seniūnai. Tačiau tokia parama niekur neapskaityta.

Lietuvoje bedarbių skurdas – vienas išdidžiausių. Didelę skurdo riziką taip pat turi vieni gyvenantys asmenys, vieniši tėvai, auginantys vaikus, pensininkai ir kt. Nors mūsų rajone bedarbystės lygis, palyginus su Lietuvos vidurkiu, yra mažas (spalio mėnesį siekė 6,6 proc.), tačiau didelis procentas – ilgalaikių bedarbių (spalį 279 asmenys), mūsų rajone daug vyresnio amžiaus (51-erių–60 metų) bedarbių – spalį tokių bedarbių buvo 132.

Susitikime dalyvavęs rajono meras Edgaras Pilypaitis kaip gerąjį mūsų savivaldybės pavyzdį paminėjo tai, kad gabiems, dėl sunkių materialinių sąlygų negalintiems studijuoti jaunuoliams yra skiriamos socialinės stipendijos.

NSMOT atstovės R. Matulionytės nuomone, Lietuvoje yra nepakankamas finansavimas socialinei apsaugai, nuo ES vidurkio Lietuva atsilieka kone dvigubai. Apskaičiuota ir skurdo rizikos riba 2018m., kuri siekė 345 eurus. R. Matulionytė priminė, kad kiekvienas neturintis pakankamai lėšų asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą, kurios dydis šiuo metu yra 122 eurai.

„Sunku įsivaizduoti, kaip žmogui galima išgyventi iš tokios sumos“, – kalbėjo R. Matulionytė ir pridūrė, kad Lietuvoje yra nedidelis paramos gavėjų skaičius (tik 2,5 proc.), Šakių savivaldybėje nesiekia nė dviejų procentų.

Į diskusiją įsijungusi savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė svarstė, kad galbūt paramos gavėjų sumažėjo, kai reikėjo žmogui už paramą atidirbti, t.y. atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pasak rajono mero, savivaldybėje yra, jau „etatinių“ socialinių pašalpų prašytojų, kurie dažnai prašo ne pačių būtiniausių dalykų, vienas toks asmuo prašė įrengti šildymo sistemą oras-vanduo.

NSMOT atstovės iškėlė dar vieną opią problemą – žmonių įsiskolinimus: 10 proc. Lietuvos gyventojų turi skolų, jau perduotų antstoliams, 6 proc. turi daugiau nei vieną skolą. Pasak NSMOT atstovių, dažnai žmonės vengia legalaus darbo, o renkasi pašalpas, nes nuo minimalios algos šiuo metu yra nuskaitoma 30 proc. skolai padengti. Meras paminėjo, kad su asmenų įsiskolinimų problema susiduriama ir mūsų rajone, įsiskolinę ypač tie, kurie gyvena globos įstaigose. Jei antstolis tokiam asmeniui nuo gaunamų pajamų nuskaito, savivaldybei tenka dengti iš biudžeto už paslaugą trūkstamas lėšas. Užsiminta, kad rajone yra daug tuščių sodybų, žmonės teiraujasi savivaldybėje patikimų žmonių, kurie galėtų prižiūrėti sodybą, tačiau tokių nedaug atsiranda.

Susitikimo metu pateikta informacija apie skaitmenines paslaugas. Pasirodo, Lietuvoje kompiuterius turi 73 proc. namų ūkių, o interneto paslaugomis naudojasi 78 proc. Tačiau diskusijos dalyviai pripažino, kad dažnai besinaudojančių minėtomis paslaugomis žinios yra siauros, žmonės nesugeba apsimokėti sąskaitų, naudotis el.paštu. Kol kas nėra jokios statistikos, kiek žmonių rajone mokėsi kompiuterinio raštingumo ir kaip tuo mokslu pasinaudoja gyvenime.

Diskutuota ir apie ankstyvojo ugdymo prieinamumą. NSMOT duomenimis, 2018 m. mūsų rajone ikimokykliniame ugdyme dalyvavo 42,1 proc. vaikų (nuo 0 iki 5-erių metų). Lietuvos vidurkis – 58,2 procento.