Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Gruodžio 19 d. Lukšiuose oficialiai duris atvėrė atvira jaunimo erdvė, įrengta įgyvendinant miestelio atnaujinimo projektą. Naujakurius pasveikinti atvyko rajono vadovai, jaunimo organizacijų atstovai, artimiausi kaimynai, vaikų, lankančių jaunimo erdvę, tėveliai. Svečiai įkurtuvėms dovanojo stalo žaidimų, saldžių lauktuvių ir linkėjo, kad nesibaigtų jaunatviškas entuziazmas.
Svečius pasitiko gausus būrys jaunimo, o čia dirbantis jaunimo darbuotojas Antanas Urbonavičius simbolinę juostelę pakvietė perkirpti merą Raimondą Januševičių, vicemerą Darių Jakavičių, Lukšių seniūną Vytautą Andziulevičių.
Svečius pasitiko gausus būrys jaunimo, o čia dirbantis jaunimo darbuotojas Antanas Urbonavičius simbolinę juostelę pakvietė perkirpti merą Raimondą Januševičių, vicemerą Darių Jakavičių, Lukšių seniūną Vytautą Andziulevičių.
Naujakurius sveikinusio mero R. Januševičiaus pastebėjimu, tokios vietos, kur jaunimas galėtų turiningai praleisti laiką, Lukšiai laukė ne vieną dešimtmetį.
„Kaip suprantu, paklausa ir noras jaunimo lankyti šitą erdvę jau yra. Vadinasi, ji yra reikalinga ir bus naudojama, funkcionuos. Smagu, kad atradome šiai erdvei žmogų, kuris dega, nori ir gali padaryti, kad ši erdvė būtų patraukli, norima lankyti“, – kalbėjo meras svarstydamas, kad pastato pamatas sutvarkytas, stogas uždengtas naujas, pažadėjo sutvarkyti ir likusią pastato dalį.
Kad viena iš miestelio sutvarkymo projekto dalių buvo Lukšių kultūros namų rūsio patalpų sutvarkymas ir įveiklinimas, pasidžiaugė ir vicemeras D. Jakavičius.
„Džiaugiuosi, kad Laura ir Antanas sugrįžo į Lukšius ir mato perspektyvą gyventi mažame miestelyje, ir atranda save. Manau – tai pavyzdys ir jaunimui“, – kalbėjo vicemeras vildamasis, kad ir vaikų dienos centras iš ambulatorijos patalpų ateityje persikels į kultūros namų patalpas, o pastatas taps multifunkcinis ir bus reikalingas visai miestelio bendruomenei.
Miestelio seniūnas V. Andziulevičius padėkojo rangovui – tiek miestelyje, tiek kultūros namų patalpose darbus atlikusiai UAB „Hidrokesta“ ir direktoriui Valdui Savukaičiui – už atsakingą darbų atlikimą bei dalykišką ir nuoširdų bendradarbiavimą.
Artimiausių naujakurių kaimynų – Lukšių Vinco Grybo gimnazijos vardu kalbėjusi direktorės pavaduotoja Sonata Kurienė vylėsi, „kad vaikai šioje šviesioje erdvėje gaus tiek šviesos, kuri degs ne tik jų širdyse, bet ir kitose veiklose, kurias įprasminę, gavę žinių, patirties, dalinsis su kitais“.
Nauja jaunimo veikla pasidžiaugė ir tam pačiam pastate įsikūrusi bibliotekininkė Rima Bakienė juokaudama, kad „vaikučiais tikrai pasidalinsim“.
„Aš esu artimiausia Antanui su profesija. Manau, kad tie žmonės, su kuriais mes dirbam, yra tik daigeliai... Neaišku, kas iš jų išaugs. Ir tuos žiedus mato dažniausiai aplinkiniai, bet ne mes patys. Bet jei mato aplinkiniai, vadinasi, mes gerai tuos žiedelius auginom. Sveikinu ir linkiu sėkmės“, – sveikino psichologė Jurgita Martinaitienė.
Kad plečiasi rajone darbo su jaunimu laukas, kad jaunimo erdvės vairas atiduotas į A. Urbonavičiaus rankas, pasidžiaugė Šakių atviro jaunimo centro darbuotoja Judita Ambrasienė, linkėdama nepertraukiamų veiklų ir plėtros.
Su dovanomis atskubėjo ir nauja atsiradusia vieta jaunimui Lukšiuose pasidžiaugė lukšietė Skaistė Bakienė sakydama, kad ji taip pat augina vaikus, kurie taip pat galės čia lankytis.
„Erdvės, žaidimai... Bet jei nebus žmogaus, kuris užsiims su vaikais, tai tie žaidimai taip ir dūlės lentynose. Linkiu, kad kiekvienas čia atėjęs jaunas žmogus rastų galimybę pasikalbėti, kažką nuveikti, būti išgirstas ir tiesiog pastebėtas“, – linkėjo S. Bakienė.
Po gausybės sveikinimų susijaudinimo neslėpė ir A. Urbonavičius.
„Kai atidarėm tas erdves, jaučiu, gal truputį jaunimą išgąsdinau. Tik ateina jaunimas, aš iš karto prieinu ir teiraujuosi, kaip sekasi. Gal reiktų jiems duoti erdvės, savarankiškumo. Erdvės fantastiškos, labai ačiū visiems, kurie prisidėjo prie įrengimo“, – kalbėjo A. Urbonavičius pakviesdamas apžiūrėti patalpų ir arbatos puodeliui.
Ne vienas kalbintas jaunuolis tikino, kad ateina čia pabendrauti su bendraamžiais.
„Ateinu čia, nes man įdomu. Ta laisva erdvė, ramuma. Žaidžiam stalo žaidimus, atsigeriam arbatos“, – pasakojo penkiolikametis Emilis.
O paklausus trylikamečio Dovydo, ar nenuobodu, kad nėra kompiuterių, šis atsakė, kad jis čia nuo jų tiesiog pailsi.
Dvylikametė Ugnė atskleidė, kad patalpose su klasiokėmis šoka, norėtų, kad, pavyzdžiui, atsirastų boulingas.