Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė (kairėje) ir skyriaus vyriausioji specialistė Irmunda Čepulionienė informavo, kad bandymų parduoti nuomojamus būstus būta ir seniau, tačiau susidomėjimas ne pats didžiausias, dažnai nuomininkai nesutinka su turto įvertinimu. D. Pavalkio nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Sušaukto Kolegijos posėdžio metu aptartas savivaldybės nuomojamų būstų klausimas ir prieita prie išvados, kad šiuose būstuose gyvenantiems kraštiečiams bus dar kartą priminta galimybė ir paraginta būstus įsigyti, nes savivaldybei tai bereikalinga našta. Be to, tai suteiktų galimybę spręsti socialinio būsto problemą.
Posėdį pradėjęs meras Raimondas Januševičius informavo, kad kalbama ne apie socialinius, o apie savivaldybei priklausančius būstus, kuriuose gyvena žmonės, bet jie „savu laiku nesusitvarkė nuosavybės dokumentų“. Šiuo metu savivaldybė tokių būstų turi 45.
„Kaip mes elgiamės toliau su šiais būstais, nes ne mūsų funkcija užsiimti nuoma? O ir iš nuomos nei didelė nauda, nei ką“, – teigė R. Januševičius.
Kaip patikslino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė, kainos irgi gana simbolinės.
„Didžiausią kainą radome už 160 eurų per mėnesį, o kur be patogumų, kaimuose, senuose namuose tai mokesčiai labai maži“, – sakė vedėja.
Be to, jeigu namas renovuotas, savivaldybė už šiuos gyventojus grąžina paskolas, moka palūkanas už kreditus, o būna ir tokių atvejų, kai dar ir į seniūną kreipiasi, kad būstą suremontuotų, tačiau, kaip pastebi E. Grigaitienė, patys gyventojai būstus ir nugyvena.
Vedėja priminė, kad parduoti šiuos būstus bandymų būta ir anksčiau, tačiau dalis gyventojų nesutiko su turto įkainojimo aktais ir susidomėjimas buvo minimalus. Ji svarstė, kad neaišku, kiek būstų pavyktų parduoti, nes neretai, tarkim, nuo 1977-ųjų tokiame būste gyvenantis asmuo susitapatina, kad tai jo nuosavybė.
Pasak tarybos nario, buvusio administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus, jis prisimena atvejį, kai žmogus nesutiko įsigyti, nes jam pasirodė 31 tūkst. eurų įvertintas būstas per brangus.
Vicemeras Darius Jakavičius akcentavo, kad parduodant savivaldybei priklausančius būstus būtų sprendžiama ir sunkiai iš vietos judinama socialinių būstų problema, mat lėšos būtų nukreipiamos į socialinio būsto fondą. Beje, šiuo metu socialinių būstų laukia apie 70 šeimų.
„Suprantu, kad iš tų 45 būstų ne visi išreikš norą įsigyti, bet reikia vėl priminti šią galimybę. <...> Ir susirinkome aptarimui ir sutarimui, kad inicijuojame pirkimą su galimu prierašu ateityje didinti nuomos įkainį“, – sakė meras.
Jam pritardamas D. Jakavičius svarstė: „Siųsdami, kad siūlome įsigyti, galime nurodyti, kad tikrai svarstysime nuomos kainos dydį. Jeigu 160 eurų, tai gal geriau pasiimti paskolą ir mokėti, o ir savo būstą jau turėsi, nei kas mėnesį savivaldybei mokėti.“
Kaip patikslino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Irmunda Čepulionienė, nuo 2015m., kai įsigaliojo nuostata, kad nuomininkai gali nusipirkti, savivaldybei pavyko parduoti 21 būstą. Paskutinį kartą nuomos kainos nustatytos 2019 m. gruodžio 20 d., tad valdžios atstovai svarstė, jog reikėtų prie šio klausimo grįžti, tačiau pirmiausiai gyventojams darkart bus priminta galimybė ir pasiūlyta įsigyti savivaldybei priklausančius būstus neatmetant galimybės, kad kainos už nuomą turėtų būti didinamos.