
Savivaldybės Etikos komisija, gavusi tarybos narės Aušrelės Pukinskienės prašymą ištirti ir įvertinti kolegos Artūro Varankevičiaus elgesį, praėjusį trečiadienį rinkosi į posėdį. Visgi, apsvarsčiusi visus kreipimosi punktus, komisija tyrimo nusprendė nepradėti.
Pirmiausiai reikėtų pažymėti, kad pasikeitus Vietos savivaldos įstatymo nuostatoms, Etikos komisijos posėdžiai irgi tapo atviri, tad trečiadienį vykęs posėdis transliuotas tiesiogiai, jis buvo atviras ir žiniasklaidos atstovams.
Apie ekstrinį Kontrolės komisijos posėdį rašėme „Drauge“ dar liepos pradžioje. Jau tuomet minėjome, kad A. Pukinskienė dėl posėdžio organizavimo reiškė priekaištus Kontrolės komiteto pirmininkui A. Varankevičiui, o liepos 10 d. adresavo prašymą Etikos komisijai ir prašė įvertinti pirmininko elgesį. Pirmiausiai tarybos narę piktino, kad posėdis sušauktas skubotai, jis paskelbtas birželio 21d., apie 17 val., ir nors tądien vyko tarybos posėdis, apie Kontrolės komiteto posėdį užsiminta nebuvo. Visgi aptardami šį nusiskundimą Etikos komisijos nariai neįžvelgė, kad būtų nusižengta Reglamentui.
A. Pukinskienė jau Kontrolės posėdžio metu teiravosi, kodėl nedirbama pagal iš anksto patvirtintą Kontrolės komiteto veiklos programą, o vėl gvildenamas Kelių priežiūros programos lėšų įsisavinimo klausimas. Šį klausimą pakartojo ir teikdama prašymą Etikos komisijai. Tačiau Etikos komisijos posėdžio metu pirmininkė Rasita Grincevičienė reziumavo, kad tiek Kontrolės, tiek bet kuriam kitam komitetui yra suteikta teisė „kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Vyriausybės nutarimai, savivaldybės tarybos ir savivaldybės mero sprendimai“, tad rūpimų klausimų, kurie jeigu ir nėra veiklos programoje, nagrinėjimas, jų kėlimas į viešumą nėra pažeidimas.
A. Pukinskienė nurodė pirmininko A. Varankevičiaus raštu prašiusi pateikti medžiagą, kad dar iki posėdžio būtų galima susipažinti su turimais dokumentais, tačiau jis to nepadaręs, tad tarybos narė nurodo: „Posėdis tapo nesuprantama diskusija tarp komiteto pirmininko ir posėdin pakviesto administracijos skyriaus vedėjo M. Remeikio, kuris turėjo atsakyti į klausimus, tarpe kurių buvo nesusijusių su vedėjo tiesiogine veikla. Manau, kad šiame posėdyje buvo nepagarbiai pasielgta ir su komiteto nariais, ir su administracijos darbuotojais. Taip neturėtų elgtis komiteto pirmininkas, kuris atsakingas už visos komiteto komandos darbą.“
„Akivaizdu, kad pirmininkas neįvykdė jam Reglamente nustatytos funkcijos“, – mano tarybos narė, tačiau šį nusiskundimą gvildenusiems Etikos komisijos nariams pritrūko pakankamai duomenų dėl šio skundo punkto, taip pat svarstyta, ar tai būtent Etikos komisijos prerogatyva.
Etikos komisijos A. Pukinskienė prašė įvertinti ir faktą, kad į Kontrolės komiteto posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas kito kolegos – Giedriaus Puloko paklausimo nagrinėjimas, be to, į jį komisijos pirmininkas iki posėdžio niekaip nebuvo sureagavęs, nors nuo kreipimosi buvo praėję daugiau nei du mėnesiai.
„Tokiu ilgu delsimu ir tarybos nario prašymo ignoravimu A. Varankevičius pademonstravo nepagarbą piliečiui ir tarybos nariui G. Pulokui“, – mano A. Pukinskienė.
Visgi jos prašymą svarstę Etikos komisijos nariai priminė, kad dėl prašymo įtraukti į darbotvarkę minėtą klausimą Kontrolės komiteto posėdyje buvo balsuota, tik tam nepritarta, tad ir įstatymams, narių nuomone, nenusižengta. Be to, kaip svarstė Ilona Šeflerienė, ar tikrai reikia kuistis palėpėje ir senuose skuduruose gvildenant jau aptartus klausimus, mat G. Pulokas savo paklausime kėlė su turgaus aikšte, jos įteisinimu susijusius ir jau anksčiau posėdyje gvildentus klausimus. Tad ji apskritai teigė nesuprantanti, kodėl būtent šis paklausimas pasiekė Etikos komisiją. Nors Aušra Jakavičienė dviem iš svarstomų klausimų susilaikė, kitiems šešiems visais klausimais balsavus vieningai, nė dėl vieno iš A. Pukinskienės skundo punktų tyrimo nuspręsta nepradėti. Ričardas Lekavičius apskritai įžvelgė, jog tokiais kreipimaisis, „neturinčiais nieko bendro su etika“, tik norima parodyti, kas kietesnis, o jeigu kažkam per sunku būti politikoj, ragino padėti mandatą. Tad reziumuojant šį posėdį galima pakartoti I. Šeflerienės mėgstamą ir dažnai vartojamą pasakymą: nieko asmeniško, tai tik politika...