Aldona ir Sigitas Markevičiai gyvena Briedžių gyvenvietės (Šakių sen.) centre. A. Markevičienė ne tik sukasi nuosavoje parduotuvėlėje, bet kartu su vyru puoselėja jų namuose ir sode augančius retus augalus. Ypač sudomino žinia apie žiedus sukrovusią variegatinę monsterą (lot. monstera variegata), kurios žiedus ne itin dažnai gali pamatyti.
A. Markevičienė pirmiausiai pakviečia į sodybos vidų, akį patraukia virtuvėje vazone augantis vienas geidžiamiausių kambarinių augalų – monstera su dideliais baltos ir žalios spalvos lapais su įpjovomis.
Šeimininkė atskleidžia, kad monsteros lapą su šaknele įsigijo prieš dvejus metus, kad monsteros iš tiesų yra brangūs augalai. Augalą ji kasmet persodina. Šiuo metu gėlė auga 20 litrų vazone.
„Monstera – tikra kantrybės išmėgintoja. Dar birželį pastebėjau stiebo viršūnėje besiformuojantį žiedo pumpurą, labai apsidžiaugiau. Nors augalų žinovai tvirtina, kad paprastai pirmą kartą šios gėlės pražįsta 5–7 metų amžiaus sulaukę, – sako Aldona. – Žiedą apžiūriu kasdien, tačiau jis bręsta labai ilgai, vis tokioje nėštumo fazėje...“
D. Pavalkio nuotr.
Ji pasakoja, kad šis atogrąžų augalas mėgsta šviesą, tačiau netoleruoja tiesioginių saulės spindulių, svarbu pasirūpinti derlinga žeme ir nepamiršti palaistyti. Žiedas panašus į kalijos ar anturio, Aldona atskleidžia, kad į burbuolę panaši žiedo dalis yra valgoma.
Kaip prasitarė moteris, jai visada knietėjo įsigyti ir auginti egzotinius augalus, apie kuriuos daug rašoma internete. Taip atrado įvairių augalų, kuriuos palaipsniui vis įsigydavo.
Išeinam į kiemą, sode vaisius nokina figos. Pasak pašnekovės, medumi kvepiančios figos – ne tik skanus, bet ir itin sveikas vaisius, jose gausu antioksidantų, vitamino A, C, kalcio, geležies, magnio, todėl šį vaisių įtraukti į savo racioną tikrai patartina. 
Jau penkios žiemos lauke, šiltai ir sausai pridengtas, žiemoja figmedis, kaip ir bananmedis, kuris rudenį ne tik sausai uždengiamas, bet ir lapai nukerpami. D. Pavalkio nuotr.
„Figmedis žiemoja lauke. Tai retas atvejis. Figmedis birželį sunokina ankstyvąsias figas, o nuo rugpjūčio pradeda duoti pagrindinį derlių“, – atskleidžia egzotinių augalų augintoja.
Kiti vaismedžiai – aziminos. Lietuvoje tai naujiena, vaisius primena bananus ir mangus. Aldona atskleidžia, kad aziminos ne savidulkės, tad reikia draugės. 
D. Pavalkio nuotr.
„Azimina ir anona yra tos pačios genties augalas. Skaičiau, kad vaisiai padeda kovoti su vėžinėmis ląstelėmis“, – sako pašnekovė ir priduria: – Auginu persimonus, tiek virgininiai (amerikiniai), tiek Nikita‘s Gift atlaiko net 30 laipsnių šaltį. Išmokau pati skiepyti. Skiepyti augalai yra atsparesni, auga greičiau ir duoda žymiai didesnį derlių. Štai dar vienas egzotinis sodo augalas – zizifas jujuba. Žydėjo, bet vaisių dar neužmezgė. Skaičiau, kad vaisiai panašūs į mažus pailgus obuoliukus, saldūs kaip datulės. Šį pavasarį pasodintas skiepytas zizifas užmezgė kelias uogytes.“
Prie pat pastato, kampe, auga feichoja. Pasak Aldonos, nuo kitų egzotinių augalų ji skiriasi tuo, kad nemeta lapų, nors augalas žydėjo, kol kas vaisių dar neteko ragauti.
„Kas rudenį tenka iškasti, įsodinti į vazoną ir nešti namučių žiemoti“, – sako Aldona ir prasitaria, kad augindama egzotinius vaismedžius neišvengia ir klaidų, štai hovenija greičiausiai nuo kaitros pavasarį nudžiūvo, jos vaisiai primena rudas kirmėlytes, bet itin saldūs. Aldona prasitaria: „Saugau atžalą, gal pavyks išauginti...“
D. Pavalkio nuotr.
Moteris atskleidžia, kad nuo vaikystės jautė potraukį sodo augalams, ji prisimena, kad pirmoje klasėje bandė skiepyti obelaitę į alksnio medį.
Aldona ir Sigitas kviečia į sodą, kur nuo gausaus vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus linksta šakos. Beje, daugelis mena, kad miestelio centre A ir S. Markevičiai augino gražuolius stručius, tačiau, atsisakius šios veiklos, prieš maždaug 15 metų, juodu laisvame žemės plote įveisė sodą. Markevičiai abudu prižiūri sodą, sako – reikia ir nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų, nupjauti žolę.
„Nežiūrint visų sodo darbų, augalai kelia tik geras emocijas...“ – tikina sutuoktiniai.
Sode auga kelių veislių obelys, slyvos, kriaušės, graikiniai riešutmedžiai, kultūrinis lazdynas ‚Halės milžinai‘, geltonžiedės sedulos, šilauogės, abrikosai, persikai, nektarinai, raugerškis, sausmedžiai, hibridiniai šermukšniai ir kiti.
D. Pavalkio nuotr.
Pievelėje auga ir bananmedis, pampų žole vadinama kortaderija, daugiau nei keturių metrų rododendrai. Jau dešimt metų Aldona augina baklažanus ir pataria, kad šie derės, jei sodinsime labiausiai saulėtoje šiltnamio ar lauko vietoje.
D. Pavalkio nuotr.
Dalė iš Šakių:
