
Praėjusį trečiadienį Šakiuose viešėjo buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas, kuris vizitą pradėjo nuo apsilankymo Šakių ligoninėje, o vėliau Šakių kultūros centre susitiko su partiečiais ir pavieniais gyventojais, atsakė į kylančius klausimus. Ko gero, natūralu, kad kalbos daugiausiai sukosi apie saugumą bei gynybą.
Kaip žinia, L. Kasčiūnas siekia Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų, tad dalis diskusijos buvo apie tai, ką jis darytų, jei sulauktų pasitikėjimo ir taptų vienos didžiausios politinės jėgos vedliu. Sulaukęs klausimo apie tai, kodėl apskritai sutiko kandidatuoti ir kaip spės viską suderinti, L. Kasčiūnas patikino, kad tiesiog jaučia per didelį pasitikėjimą iš skyrių, kad pasakytų NE. O šeima, juokavo jis, „jau seniai žino, su kuo turi reikalą“ – dirbdamas tokiu intensyviu grafiku, jis namie retas svečias. Kalbėdamas apie rinkimus, politikas apgailestavo dėl balsuojančių PRIEŠ. Ir jei anksčiau tokios tendencijos buvo juntamos labiau regionuose, tai dabar ir miestuose. Tad tokį požiūrį jis pasirengęs keisti, visuomenėje ieškoti labiau vienijančių dalykų, o save pristatė komandos žmogumi, galinčiu kalbėtis su visais, nebijančiu klysti ir galinčiu pripažinti savo klaidas.Į susitikimą su Seimo bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu Laurynu Kasčiūnu susirinko būrys šakiečių, kurie daugiausiai domėjosi šalies saugumo bei gynybos klausimais. D. Pavalkio nuotr.
„Svarbiausia, kad oponentas netaptų priešu. Su visais galima kalbėtis, neskaičiuojant antivalstybinių ir išskyrus Žemaitaičio personą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Beje, susitikimo, kad ir jam gerokai įsibėgėjus, neaplenkė ir rajono meras Raimondas Januševičius, savivaldoje oponuojančios „valstiečių“ partijos lyderis. Jis patikino, kad svarbiausia ne politinės jėgos, o bendras darbas dėl rajono, valstybės. Jis irgi pabrėžė galintis „nuvažiuoti pas bet kurį, nusiimti kepurę ir ieškoti sprendinių dėl rajono“.D. Pavalkio nuotr.
Bet grįžkime prie L. Kasčiūno vizito Šakiuose, prasidėjusio apsilankymu Šakių ligoninėje, kur Seimo narys susitiko su įstaigos vadovu Ignu Sadausku.
„Man patiko direktoriaus vizija, plačiai mąsto, rūpinasi gynybiniais dalykais, galvoja apie generatorių įsigijimą. Mes kalbėjom, kokios programos ir kur galima aplikuoti, pirkti iš valstybinių programų“, – susitikimą apibūdino L. Kasčiūnas, kuriam ir pati ligoninė sudarė stiprėjančios įstaigos vaizdą, tik svarbu išsaugoti chirurginį potencialą, nes ir karo padėties atveju tokių ligoninių, pabrėžė svečias, labai reikėtų.
Tad ką turėtume padaryti, kad būtume saugesni ir turėtume saugų dangų?
„Aš kai atvažiuoju į Šakius, pradedu nuo Karaliaučiaus analizės. Tai yra, buvo ir bus didelis galvosūkis. Karaliaučiuje pajėgų skaičius rekordiškai sumažėjęs. Tai rodo, kaip ukrainiečiai laužo jų karo mašiną, nors ta kova be galo sudėtinga, bet tai ir atitolina bloguosius scenarijus nuo mūsų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, pabrėžęs ir paramos Ukrainai svarbą. D. Pavalkio nuotr.
Tiesa, kautis jiems sudėtinga, nes šiandien jau viena didžiausių problemų ne ugnies galios santykis, bet mobilizacinis rezervas, žmonės.
„Čia, matyt, yra tai, ką putinas modeliavo, kai nepavyko paimti per dvi–tris savaites ir jis perėjo prie alinančio karo. Alinančio Vakarus, bet alinančio ir ukrainiečius ir tai duoda rezultatą“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras.
Kalbėdamas apie mūsų geopolitinę padėtį, L. Kasčiūnas pripažino, kad Rusija gali norėti pulti, nes tai jų tapatybėje ir visai nesvarbu, ar tai carinė, komunistinė, ar kitokia Rusija. Tai autoritarinė valstybė, kalbėjo svečias, kuri nežino, kur prasideda ir baigiasi jų valstybės sienos. Juolab kad dabar Rusija nuėjusi ant karo ekonomikos bėgių, tai reiškia 6–7 proc. ar dar daugiau bendrojo vidaus produkto, ir nuėjimas nuo tų bėgių juos vestų į krizę. Tad „jiems reikia nuolatinių priešų“. Ir jei šiandien Ukraina, rytoj gali būti kita šalis. D. Pavalkio nuotr.
Kaip tai kontroliuoti? Per paramą Ukrainai, sankcijas, kurios iš dalies veikia, iš dalies ne, ir, žinoma, pačių pasirengimą.
„Svarbu tų galimybių nesuteikti. Tai ir NATO gynybos planai, kuriama divizija. <...> Jeigu tu būsi stiprus, galingas, karo nebus. Nes jie supranta tik per galią“, – mintimis dalijosi L. Kasčiūnas ir pabrėžė, kad dėmesys krašto apsaugai niekur nedings, pasidžiaugė, kad valdantieji svarsto galimybę trauktis ir iš mūsų interesų neatitinkančios, priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, tai „leistų turėti priešpėstines minas, kad galėtume saugoti savo sienas“.
Žinoma, problemų yra ir jas reikia spręsti. Kad ir gynybos pramonės būklė Vakaruose. Kai ji Rusijoje auga kartais, tai Vakaruose tik procentais.
„Perkam artilerijos sistemas. Kontraktą pasirašėme 2022 m. gruodį, o pirmoji sistema atvažiuos 2026-aisiais“, – padėtį iliustravo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys.D. Pavalkio nuotr.
Jis kalbėjo ne tik apie dėmesį krašto gynybai, bet ir visuomenės rengimą, išskyrė stiprėjančią šaulių sąjungą, komendantūras, šaukimo reformą, karinio rezervo didinimą.
Tiesa, atviras klausimas ir dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo, nes, kaip teigė L. Kasčiūnas, niekas nežino, kaip bus.
„Gali būti labai blogai ir labai gerai. Visgi, manau, kad bus gerai“, – ramino svečias ir pabrėžė, kad Lietuva saugi šalis, kur laisvai galime vaikus išleisti į mokyklas, įvestos migrantų kvotos, o migracijos procesų valdymas vienas iš prioritetų.
Taip pat išskyrė, kad turime vieną stipriausių sienos apsaugos sistemų.
„Ir jie skaičiuoja ne tik tankus, artileriją, bet ir valią gintis. O valia gintis susijusi su mūsų kultūra, tapatybe, buvimu kartu. <....> Okupantai laimi ne tada, kai kelia svetimas vėliavas, o tada, kai palaužia valią priešintis. <...> Nežiūrint skirtingų pažiūrų, turime susitarti, dėl ko galime susitarti. Tai mūsų valstybė. Nepaisant skirtingų nuomonių, liberalių ar konservatyvių pažiūrų“, – teigė jis ir pridūrė, kad svarbu, jog šalyje netaptų priešais žmonės, turintys skirtingas nuomones. Šią tezę susitikimo metu jis ištarė keliskart, nes būtent to, deja, mūsuose randasi vis daugiau, o tai naudinga ne kam kitam, o mūsų tikrajam priešui.