Šakių medžiotojų ir žvejų draugija išreiškė nerimą, kad vis dar pasitaiko, jog atšilus orams miškų, laukų keliukai tampa bekelės mėgėjų taikiniu. O kaip yra iš tikrųjų, ar tikrai mūsų keliai niokojami, kalbamės su medžiotojų, keturratininkų, ūkininkų, miškininkų atstovais bei seniūnais.
„Dienos ilgėja, šiltėja, atgyja ir krosinių motociklų, keturračių mėgėjai. Jau pradeda kai kur važinėtis miško keliukais, lauko keliukais, galų gale ir tiesiog po laukus ar miškus. Bjauroja laukus, miškus ir kelius. Palieka gilias provėžas net ir ūkininkų pievose ar dirbamoje žemėje“, – tokį pamąstymą Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos vardu išsakė draugijos pirmininkas Algimantas Glikas ir medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis.
Dažnai kritikos strėlės dėl išvažinėtų miškų krenta medžiotojams, bet G. Liepuonis sako, kad medžiotojai tikrai stengiasi suderinti važinėjimus su žemių ir miškų savininkais, nors, žinoma, negalima slėpti – pasitaiko ir neatsakingų medžiotojų. 
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algimantas Glikas (dešinėje) ir medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis visus ragina saugoti kelius: keturračių motociklų, visureigių, miškovežių vairuotojus bei būti atsakingiems patiems medžiotojams, o nedrausmingus, pasitelkę institucijas, žada drausminti. D. Pavalkio nuotr.
Medžiotojų draugijos atstovai kreipiasi, kaip patys sako, į tuos neatsakingus motociklininkus ar automobilių ir keturračių vairuotojus: „Nevažinėkite ir nebjaurokite laukų ar miškų, netrikdykite pavasarinės paukščių migracijos ir jauniklių perėjimo, pabandykite pasikalbėti su įvairių karjerų savininkais, galų gale gal su seniūnais, kurie atrastų vietas, kur galima išlieti savo ir motociklų energiją, gal koks žemės savininkas leistų tam tikroje vietoje, kaip sakoma, pašėlioti.
G. Liepuonis kategoriškas šiuo klausimu: jei atsiras daugiau priekaištų iš ūkininkų, žemės ar miškų savininkų, kurie verčia kaltę medžiotojams dėl išgadintų kelių, tuomet tikrai imsis priemonių. Pabandys kartu su miškininkais, gamtos sergėtojais ar policijos pareigūnais organizuoti reidus ar taikys kitas teisines priemones. Jis sako, kad neatsakingus vairuotojus žada padėti drausminti ir privačių žemių ir miškų savininkai.
„Esu susistabdęs naktį džipo vairuotoją Obeliškių kaime, gražiai pasikalbėjau, kad nemaltų tų keliukų, o kai paklausiau, kokiu tikslu važiuoja, atsakė, kad dalyvauja orientacinėse varžybose. Ir prie Pankliškės miško pagiry nuolat randu išvažinėtas ir paliktas gilias vėžes. Ir tie patys ūkininkai yra įsigiję keturračių motociklų, važiuoja po laukus. Yra kurie atsakingai važinėja, bet pasitaiko atvejų, kad ypač jaunuoliai sėda ant tų keturračių ir pamala tom pamiškėm, – kalbėjo G. Liepuonis. – Todėl ir prašome visų sąmoningumo. Netrikdyti pavasarinės paukščių ar kitų gyvūnų migracijos ir jauniklių auginimo.“
Teiraujamės ir seniūnų, kuriems daugiausiai tenka rūpintis seniūnijų keliais. Pasak Barzdų seniūnės Jurgitos Didžiulienės, prieš kelias dienas pati apvažiavo seniūnijos žvyrkelius, keliukus ir pasidžiaugė, kad sugadintų ar nepravažiuojamų kelių nėra.
„Ir ūkininkai runkelius atsakingai išsivežė, ir miško vežėjai medieną“, – tvirtino seniūnė.
Tačiau ji paminėjo faktą, kad ypač pavasarį Baltrušiuose žydų žudynių vietoje randa išvažinėtas vėžes į moterų kapavietę.
„Manau, žmonės iš nežinojimo, kad pavasarį čia būna labai šlapia, nes patvinsta Višakis, važiuoja. Dažniausiai žvejai. Arba atsitiktiniai turistai. Todėl įrengėm užtvarą. Praeitą savaitę Holokausto aukų atminimo dieną ėjom uždegti žvakučių, pėsčiomis vos priėjom, jau klimpsti“, – pasakojo seniūnė.
Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas užsiminė, kad pasitaiko, jog keturračiais vis dar važinėjama panemuniais.
O štai kalbinta Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė įvardija sopuliais tapusius kelius Rėžgalių, Bosų bei Svaiginių kaimuose.
„Liūdnas reikalas su tais keliais. Žiema yra nepalanki miškui vežti. O miško gamintojai privačiuose miškuose vis tiek dirba. Vežėjai veža medieną ir naktimis, niekas ten jų nesužiūrės. Žmonės dabar į savo sodybą patekti negali, nes kelias išgadintas. Panaši situacija ir Svaiginių kaime: yra sodybos, gyvena mokyklinio amžiaus vaikai, mokyklinis autobusas negali privažiuoti. Medienos ruošos įmonėms išduodam leidimus, per mėnesį po darbų užbaigimo jie įsipareigoja kelius sutvarkyti, bet kai sulaužoma kelio danga, atstatyti yra sudėtinga, – kalbėjo seniūnė. – Visgi, manau, čia jau požiūrio reikalas – pasižiūrėti reiktų į oro sąlygas ir tada vežti medieną.“
Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Duoba įsitikinęs, kad kartais ir tie keturračių vairuotojai ar kas nors su džipu ima ir neatsakingai pralekia kokiu lauko keliuku, kuris vėliau jau tampa nepravažiuojamas.
„Yra dvi grupės vairuotojų: vieni nori tvarkingai su keturračiu po mišką keliukais pavažinėti, kiti specialiai važiuoja į kokią pelkę ar kur tik šlapiau, – svarsto I. Duoba ir priduria, kad šiuo metu su keliais nėra bloga situacija, nes nėra polydžio. – Seniūnai nuolat tuos kelius patvarko, pažvyruoja. Tačiau gamta dar visko mums gali iškrėsti.“
Kalbiname ir keturračių vairuotojus. Vienintelio rajone važinėjimo keturračiais parko įkūrėjas Martinas Aleknavičius įsitikinęs, kad viešus kelius daugiausiai išgadina miškovežiai.
„Žinau atvejų, kuomet Liepalotų kaimo žmonės į namus parvažiuoti negali, nes mišką vežančios technikos yra tokios didelės provėžos išmaltos, – sako M. Aleknavičius. – Neginu visų keturračiais važinėjančių žmonių. Yra, kurie važinėja neatsakingai. Jiems patinka važiuoti pelkėmis, miškais. Neužmerkim akių ir prieš orientacines džipų varžybas.“
Laikraščio žiniomis, pernai tokiose orientacinėse varžybose dalyvavo apie 100 įvairios technikos, startavę Jadagoniuose, siekė labiau Griškabūdžio kraštą, kur ne vieną lauko ir miško kelią sudarkė.
Anot M. Aleknavičiaus, prieš daugiau nei dvejus metus jie įsirengė „Richausta moto“ trasas ir nuomoja keturračius motociklus vaikams ir paaugliams bei suaugusiems.
„Yra įrengta ir dar atskira trasa su staigesniais posūkiais ir kalneliais, kur ir suaugę gali važinėtis bei išsikrauti. Tačiau ypač didelio poreikio nėra, – kalbėjo M. Aleknavičius. – Aš asmeniškai išsikraunu važinėdamas savo trasoje arba, jei reikia, nuvažiuoju pagrindiniais keliais į Šakius ar Griškabūdį.“
Jo teigimu, ir tarp medžiotojų yra neatsakingai važiuojančių.
Dėl keturračių vairuotojų nuomonę išsakė Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vadovas Povilas Steponavičius.
„Dėl kelių ir keturratininkų, mano manymu, šiai dienai tikrai nėra didelės problemos, jei jie važinėja keliais, nes keliais naudotis turime teisę visi, tiek juridiniai, tiek privatūs asmenys. Ir aš galvoju, kad mūsų rajono žmonės yra labai pareigingi ir sąmoningi, transporto priemonėmis važiuoja tik tam skirta vieta, t. y. keliu. Tikiuosi, kad taip išliks ir toliau. Kalbant apie mūsų darbus, esant tokiems orams sudėtinga dirbti pilnu tempu, bet stengiamės dėliotis darbus taip, kad nepadarytume žalos ir atliktume savo darbus. O bendrai situacija rajone tik gerėja. Tiek savivaldybė, tiek privatus sektorius ir mūsų įmonė vis daugiau investuoja į infrastuktūrą ir gerina kelių tinklą ir būklę“, – įsitikinęs P. Steponavičius.
Zenonas iš Ritinių:
