Nuo 2022 m. vasario 24 d. besitęsiantis karas Ukrainoje vis dar jaudina žmonių širdis. Lietuviai ir toliau kariaujančius visokeriopai palaiko, ne išimtis ir šakiečiai. Kiekvienas prisideda kuo gali – vieni aukoja pinigų, neseniai iškeliavo šiltų kojinių siunta, o Griškabūdžio bendruomenės centras jau trečiąkart imasi apkasų žvakių gamybos ir laukia norinčių prisidėti.
Vasario mėnesio ketvirtadienio vakarai, sako Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Agnė Paškauskienė, suplanuoti – savanoriai renkasi Griškabūdžio vaikų dienos centro patalpose ir bent porą valandų skiria apkasų žvakių gamybai. Per sausį keliose vietose, kurios buvo iš anksto paskelbtos spaudoje, buvo galima palikti reikalingas žvakių gamybai priemones – švarias skardines, vašką, žvakių likučius. Į prasmingą talką ketvirtadienio vakarą Griškabūdyje susirinko dešimt žmonių. Didžioji dalis – moksleiviai, kurie neslepia, kad jiems svarbu „surinkti socialines valandas“, todėl jie tik ir dairosi skelbimų, kur būtų galima prisidėti. 
Griškabūdžio bendruomenės centro pirmininkė Agnė Paškauskienė dar negali prognozuoti, kiek žvakių pavyks pagaminti, juolab kad ir darbuojamasi ne dėl skaičiaus, bet moteris teigia, kad ir ankstesniais kartais jų prigamindavo šimtus. D. Pavalkio nuotr.
Žvakių gamyba gal tik iš pažiūros atrodo nesunki, tačiau vis dėlto yra tam tikra technologija, kurią griškabūdiečiai jau atidirbę, kad žvakės būtų kokybiškos. A. Paškauskienė neslepia, kad gerai padirbėjus su žirklėmis karpant kartoną kitą dieną ant delnų tikrai jaučiamos nuospaudos, todėl per laiką apkasų žvakių gamintojai atrado, kad pjaustymui patogu naudoti ir kanceliarinį peiliuką. Kai rankos įgudusios, darbas vyksta sparčiai – skardinės išrūšiuojamos pagal dydį, jaunimui buvo demonstruojama, kaip jas pripildyti kartono, buvo dalinami patarimai, kaip geriau tą kartoną susukti. Užliejimas vašku vyks jau vėliau, vasarį, ir jau kitoje patalpoje, padedant seniūnijos vyrams. Griškabūdžio bendruomenės pirmininkė pasidžiaugė, kad buvo nupirkta 100 kg palmių vaško. Dalis lėšų šiam pirkiniui buvo surinkta pernai Griškabūdyje vykusioje Kaziuko mugėje aukciono metu. Keletą krepšių su žvakių likučiais atnešė žmonės. A. Paškauskienė juokiasi, kad lydant tą vašką dažnai pakvimpa kalėdiniais ir kitokiais saldžiais aromatais, tačiau iš esmės nėra jokio skirtumo, koks vaškas pilamas į žvakes. Kalbintieji savanoriai prie šios iniciatyvos prisijungia vedami akivaizdžiausio motyvo – noro nors kuo pagelbėti kariaujantiems. Pati bendruomenės pirmininkė sako mielai pintų dar ir tinklus, bet tam jau reikėtų nuolatinių patalpų, specialaus karkaso. Tokių sąlygų, deja, kol kas neprasimato.
Gaminantys žvakes iš patirties žino, kad paklausiausios mažo dydžio žvakės – tokias patogu įsidėti į kišenę, o didžiosios skleidžia per daug šviesos ir šilumos, todėl priešui lengviau pamatyti. Kiek žvakių pavyks pagaminti, A. Paškauskienė dar negali prognozuoti, juolab kad ir darbuojamasi ne dėl skaičiaus, bet moteris teigia, kad ir ankstesniais kartais jų prigamindavo šimtus. To tikimasi ir šiemet. Griškabūdiečiai jau turi kontaktus, kam perduos žvakes, kad jos pasiektų Ukrainos karius. Atšalus orui žvakės itin reikalingos šildantis ar gaminant maistą. Ne pirmą kartą žvakes gaminantys savanoriai pasakoja, kad pagamintas žvakes išbando, ar jos nerūksta, ar ilgai dega, ar visas turinys išdega. Jų patyrimu, tokios žvakės dega bemaž keturias valandas. Vienam kariui dienai reikia bent 2–3 apkasų žvakių.
Visi norintys visą vasario mėnesį gali prisijungti prie žvakių gamybos. Savanoriai renkasi ketvirtadieniais Griškabūdžio vaikų dienos centro patalpose 18 val. Ar gamybą tęs ir kovą, priklausys, kaip seksis, kiek priemonių turės ir kokios bus galimybės.
Marius iš Jurbarko:
