Socialinio dialogo idėja Lietuvoje dar tik įsibėgėja, todėl Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai, siekdami skatinti tokį dialogą, o regionuose išgirstas mintis ištransliuoti plačiau, pirmadienį Šakiuose surengė apskritojo stalo diskusiją su vietos specialistais. Kalbėtasi apie situaciją darbo rinkoje, atlygį, bendradarbiavimą tarp vietos valdžios, darbdavių ir darbuotojų, kolektyvines sutartis, buvo keičiamasi nuomonėmis aktualiomis nūdienos temomis.
Diskusiją skatina liūdna statistika
Nors pastaraisiais metais socialiniam dialogui ir jo vystymui pradedama skirti vis daugiau dėmesio – pasirašomos kolektyvinės sutartys, vyksta darbdavių ir darbuotojų diskusijos bei deramasi dėl įvairių lengvatų, kurios pagerintų darbuotojams darbo sąlygas, suteiktų daugiau motyvacijos, apskritojo stalo diskusiją inicijavusių Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovų požiūriu, regionai šiuo klausimu lyg ir yra likę nuošaly. Todėl jiems rūpėjo išgirsti šakiečių įžvalgas apie tai, ar pas mus apskritai vyksta toks dialogas, nes, pasak sąjungos generalinės sekretorės Daivos Kvedaraitės, situacija Šakių autobusų parke labai nuvylė: „Labai norėjome proveržio, vyko derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Tačiau kai ji buvo parengta, pamatėme, kad ne dėl tokių sutarties sąlygų buvo kalbėtasi. Ši situacija ir buvo vienas atspirties taškų šiandieninei diskusijai apie socialinį dialogą – koks jis turėtų būti, kad vieni kitus girdėtume.“
Tiek Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė (kairėje), tiek šios sąjungos generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė (dešinėje) džiaugėsi, kad į apskritojo stalo diskusiją įsijungė vicemerė Gintautė Didžbalienė. D. Pavalkio nuotr.
Viešnia teigė, kad Lietuvoje vos 24 proc. dirbančiųjų yra taikomos kolektyvinės darbo sutartys. Šis rodiklis vienas žemiausių tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių narių. ES direktyva numato, kad šis rodiklis turėtų siekti 80 proc. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat kalbėjo ne itin optimistiškai: „Atrodo, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, keičiasi valdžia, bet vis tiek susidaro įspūdis, jog grįžtame į tas pačias situacijas, kurios buvo prieš dvidešimtmetį. Pirma, kas labiausiai bado akis – tai skurdas. Didelė atskirtis tarp pasiturinčių ir skurstančių. Kitas opus klausimas – kalbos apie konkurencingumą. Todėl ir jūsų noriu paklausti, ar manote, kad Lietuvoje minimali alga yra pakankama, kad žmogus gyventų oriai, norėtų išlaikyti darbo vietą? Be to, Lietuvoje negali būti dirbančiųjų, kurie skurstų, bet...“
Jaunimui trūksta išsilavinimo ir motyvacijos
Situaciją darbo rinkoje pristačiusi Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė pasidalino pernykšte statistika. Daugiausia dėmesio ji skyrė Šakių rajono situacijai, bet buvo galima matyti ir padėtį visoje apskrityje. Sausio 1 d. duomenimis, mažiausias nedarbas apskrityje buvo būtent Šakiuose – 7,5 proc. (registruota 1 tūkst. 138 bedarbiai). Pranešėja nenustebino sakydama, kad darbingo amžiaus žmonių skaičius, kaip ir kitur Lietuvoje, mažėja, o bedarbių tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių daugėja. Džiugi žinia, pasak jos, kad dėl sėkmingai įgyvendinamų socialinių projektų mažėja ilgalaikis nedarbas. Pernai buvo registruoti 239 bedarbiai jaunimo iki 29 m. kategorijoje.
„Didelė problema, kad beveik pusė jų turi tik vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą, neturi jokios kvalifikacijos. Bet jaunų bedarbių skaičiaus didėjimui įtakos turi ne tik išsilavinimo stoka, bet jiems dažnu atveju trūksta ir motyvacijos, darbo pasiūlymus jie vertina kaip nepatrauklius, o dalis jaunimo pagal turimas kompetencijas ir kvalifikacijas apskritai pervertina savo galimybes, tikisi didesnio atlyginimo negu gali darbdavys pasiūlyti“, – priežastis vardino Aldona Stasiulienė.
Vidutinis darbo užmokestis rajone, pasak jos, siekia 1500 Eur, todėl labiau išsilavinęs jaunimas Šakiuose neužsibūna, dairosi į didmiesčių darbo rinkas. Per praėjusius metus buvo užregistruotos 852 laisvos darbo vietos. Daugiausia darbuotojų trūksta apdirbamojoje pramonėje, taip pat pardavėjų, valytojų, žemės ūkio mašinistų. Pernai iš viso buvo įdarbinta 1 tūkst. 719 asmenų. A. Stasiulienė džiaugėsi, kad pavyko 79 proc. besikreipiančiųjų grąžinti į darbo rinką. Be to, ją džiugina ir aktyviai puoselėjamos socialinės partnerystės bei faktas, kad žmonės dalyvauja Užimtumo tarnybos administruojamuose projektuose, o ypač, kad vis labiau įsivažiuoja pameistrystė.
Po jos kalbėjusi Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė dalinosi mintimis apie lėšas krašto apsaugai, apie kainų reguliavimą ir minimalų darbo užmokestį.
„Kas susiję su minimalia alga, gal ji ir nėra ori, bet minimali alga kelia visas kitas algas. Minimalios algos didinimas didina struktūrinį nedarbą. Kiekviena lazda turi du galus“, – kalbėjo D. Palukaitienė.
Daugiau verslo atstovų apskritojo stalo diskusijoje, nors ir buvo kviesti, nedalyvavo. 
D. Pavalkio nuotr.
Diskusijos organizatorės domėjosi ir apie situacijas konkrečiose rajono įstaigose, kalbino UAB „Šakių vandenys“ vadovą Kęstutį Vilkauską, savomis aktualijomis pasidalino Šakių ligoninės ir Šakių PASPC vadovai – Ignas Sadauskas ir Aida Baziliauskienė.
Remiantis atliktų apklausų rezultatais, visuomenės suvokimas apie socialinį dialogą yra vis dar gana ribotas – žmonės arba dar nėra girdėję „socialinio dialogo“ sąvokos, arba girdėjo tokią sąvoką, bet nieko apie ją nežino. Todėl Šakiuose vykusi diskusija buvo viena priemonių siekiant keisti darbdavių organizacijų ir valdžios institucijų požiūrį į socialinį dialogą ir jo svarbą, skatinant narystę profesinėse sąjungose ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Zenonas iš Ritinių:
