Medžiai kapinėse – vis dar dažnas nesutarimų objektas. Taip nutiko ir Plokščiuose: vieni gyventojai kreipėsi į seniūną su prašymu pašalinti kapinėse augančius maumedžius, kiti stojo ginti kapinėse augančių medžių. Tik įsikišus savivaldybei buvo rastas kompromisas – šimtamečius maumedžius nutarta palikti, o nudžiūvusias šakas apgenėti.
Plokščių mstl. esančios civilinės kapinės užima 1,6344 ha, tačiau kasmet kapinių teritorija plečiasi, čia išdygsta nauji kapų kauburėliai. Šiandien dažnose kapinėse nelieka medžių, o Plokščių kapinės išimtis – čia vis dar auga maumedžiai ir liepų alėja bei kiti medžiai. Tiesa, čia, kaip ir daugelyje kapinių, augantys medžiai jau ilgaamžiai, tad yra pavojingų, kurie kone kasmet šalinami. Pernai buvo nupjauti du avarinės būklės klevai. Rudenį nuo medžių krentantys lapai kelia tam tikrą nepasitenkinimą ir tarp kapus prižiūrinčiųjų.
Praėjusią savaitę Plokščių kapinėse medžių šalinimo rangos darbus laimėjusi įmonė turėjo jau atvykti ir nupjauti keturis maumedžius, vienintelius kapinėse esančius šios rūšies medžius.
„Buvo daug gyventojų ir ne tik jų, bet ir Plokščiuose negyvenančių, tačiau lankančių, prižiūrinčių artimųjų kapus, kurie kreipėsi su prašymu maumedžius išpjauti, – pasakojo Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis. – Žmonės skundžiasi, kad medžių šakos, spygliai teršia kapus. Be to, nėra saugu ir dėl krentančių nudžiūvusių šakų, todėl ir priėmiau sprendimą, kad šiuos medžius reikia pašalinti.“
Paėjus minėta liepų alėja kiek šiauriau kapinių teritorijoje palaidotas kunigas Jonas Naujokaitis, o apie kapavietę auga keturi maumedžiai. Vietos gyventoja, istorikė Gražina Kazarian, bandžiusi ieškoti kunigo J. Naujokaičio šaknų, pamini, kad nepavyko rasti tikslių žinių apie šį dvasininką, jo mirties metus ir pan. Jos teigimu, galimai maumedžiai buvo pasodinti kunigo garbei, tad šiems maumedžiams galėtų būti apie 90 metų.
„Džiaugiamės, kad buvo išgelbėti maumedžiai. Ne todėl, kad žymi kažkieno kapavietę, bet tai yra brandūs, gražūs medžiai. Jie yra Plokščių kapinių savitumas. O jeigu viską iškirsim, liks plika. Kodėl žmonės nori taip viską iškirsti ir užkloti trinkelėmis? Suprantama, pjauti reikia, jei medis kelia pavojų žmonėms ar turtui. Bet šie medžiai pavojaus tikrai nekelia“, – įsitikinusi G. Kazarian.
Plokščių seniūnas Danas Bendoraitis (kairėje) įsitikinęs, kad kapinėse augančių maumedžių šakos kelia pavojų ir žmonėms. Tačiau vietos gyventojams pasipriešinus seniūno planams iškirsti medžius ir įsikišus savivaldybei, priimtas sutarimas medžius palikti, bet apgenėti šakas. D. Pavalkio nuotr.
Miestelio seniūnas kitos nuomonės: „Maumedis – toks specifinis medis, turi sausų storų šakų, kurios krenta ant žemės, kapaviečių. Grėsmė, manau, yra tiek paminklams, bordiūrams, tiek galimai ir žmonėms. Medžio spygliai nuolat krenta.“
Tačiau apie planus išgirdę kai kurie miestelio gyventojai tam nepritarė. Vienas greta kapinių gyvenantis vyras pasakojo, kad apie numatomus pjauti medžius sužinojo iš kapų sargės, kai ši pakvietė užsidengti kapavietę.
„Toks medis auga šimtus metų. Žmogaus gyvenimas per trumpas, kad tokį medį užsiaugintų. Maumedis – aukštaūgis medis, viršuje šakos sveikos, tik apačioje apdžiūvusios. Deja, miestelio gyventojai apie ruošiamus pjauti medžius kapinėse nieko nežinojo. Sužinojom tie, kurių greta medžių yra kapavietės, – pasakojo vietos gyventojas. – Galime surinkti ir parašus žmonių, pasisakančių, kad medžiai išliktų kapinėse. Mes vietiniai, mes čia gimę, augę, mes čia atsigulsim...“
Gyventojai kreipėsi ir į rajono merą. Plokštiečių teigimu, seniūnas į gyventojų išsakytą nuomonę, kad medžius reikia išsaugoti, deja, nereagavo. Tiesa, leidimą šalinti medžius Plokščių kapinėse išdavė savivaldybė. Bet po gyventojų kreipimosi medžių šalinimo darbai kapinėse buvo atšaukti. 
D. Pavalkio anuotr.
Praėjusią savaitę į Plokščius atvyko ir savivaldybės Ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Martynas Remeikis bei vyriausiasis specialistas Virgilijus Martinkevičius, susirinko ir miestelio gyventojai. Pasak miškininko V. Martinkevičiaus, augančių kapinėse maumedžių amžius gali siekti per 100 metų.
„Medžiai su daug sausų šakų. Šiuo metu matosi šakų pilna aplink dideliu spinduliu ant žemės, kapaviečių. Kai vėjas pakyla, šakos lekia dar toliau. Gyventojai, kurių kapavietės yra greta, ir suinteresuoti, kad medžiai būtų nupjauti“, – sako savivaldybės specialistas ir priduria, kad medžiai nėra avarinės būklės ar apnikti kinivarpų.
„Priėmėm sprendimą, kad apgenim sausas šakas ir paliekam medžius augti. Darbus atliks ta pati įmonė, turėjusi medžius pašalinti. Tik įkainis šakų genėjimui yra kitas. Lėšos tokiems darbams skirtos iš aplinkos apsaugos programos“, – trumpai komentavo M. Remeikis.
Tiesa, seniūnas įsitikinęs, kad ateityje greičiausiai vėl sulauks žmonių kreipimosi, kad maumedžiai kapinėse visgi būtų pašalinti.
Vaikštom po kapines, apžiūrim ir liepų alėjos medžius.
„Sutinku, gražu, bet medžiai pusiau avariniai. Šaknys gadina asfaltuotą pėsčiųjų tako dangą, daro žalą ir paminklams. Ši liepa pakrypusi ir yra labai masyvi. Ar jos vėjas nenulauš kada? Klausimas...“ – rodo liepas seniūnas.
Plokščių bendruomenės centro pirmininkė Dovilė Kazakevičienė pasidžiaugė, kad dėl kapinių medžių buvo rastas kompromisas.
„Susitikimo su seniūnu, savivaldybės specialistais tikslas buvo įvertinti tuos medžius, ar maumedžiai tikrai kelia pavojų. Mes už tai, kad jei medžiai kelia pavojų, tai reikia juos šalinti. Medžių kapinėse yra nemažai. Visų tikrai neišpjausi. Bet žiūrint į maumedžius, yra šakų, kurios nėra visiškai saugios. Todėl ir sutarėm, kad jas pašalins, kad būtų užtikrintas kapinėse besilankančių žmonių saugumas, o medžių kol kas nepjausime, – sakė D. Kazakevičienė. – Plokščių kapinės yra unikalios dėl čia augančių medžių. Mes stengsimės, kad jos ir išliktų unikalios. O naujoje kapinių teritorijoje jokie medžiai nebeauga.“
Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d., todėl nebegalima kirsti ar intensyviai genėti saugotinų medžių – viešųjų želdinių ir želdynų. Tiesa, yra ir išimčių.
Lietuvos arboristų asociacija kviečia pažvelgti į medžius kapinėse kitu žvilgsniu, atkreipti dėmesį į privalumus, kuriuos jie teikia, ypač miestuose ir kitose urbanizuotose vietovėse.
Aukščiausias Lietuvos medis yra ne eglė ir ne pušis, kaip galima pagalvoti. Tai daug retesnis Lietuvos miškų medis – maumedis. Degsnės maumedyne Prienų rajone, Naujosios Ūtos girininkijoje augantis maumedis yra net 49 metrų aukščio. Jo amžius – apie 160 metų.
Zenonas iš Ritinių:
