Kaip elgtis dienos X atveju, paskelbus mobilizaciją, savo įžvalgomis su seniūnais pasidalino Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės Šakių 205-os pėstininkų kuopos vadas kapitonas Marius Pavliukevičius. Tiek seniūnai, tiek administracijos vadovai jam turėjo ir klausimų, ir pastebėjimų.
Susitikimo su seniūnais, savivaldybės administracijos vadovais metu Šakių 205-os pėstininkų kuopos vadas kapitonas M. Pavliukevičius priminė, kad mobilizacija pagal Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas ir karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą. Pasak kariškio, vienas pagrindinių pasirengimo mobilizacijai siekių – pasirengti ir, paskelbus mobilizaciją ir (ar) įvedus karo padėtį, užtikrinti Vyriausybės nutarimu patvirtintų gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų atlikimą, tokių kaip gynyba, valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimas ir kita.
M. Pavliukevičiaus teigimu, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas, Vyriausybė valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms yra paskyrusi valstybines mobilizacines užduotis. Šioms užduotims užtikrinti rengiami mobilizacijos planai.
Slavikų seniūnas Redas Juškaitis (centre) teiravosi kariškių atstovo, kaip realiai vyktų gyventojų evakuacija, ar gyventojai, iškilus kokiai nors grėsmei, būtų informuoti iš anksto. D. Pavalkio nuotr.
Pasak M. Pavliukevičiaus, savivaldybės institucijų užduotis ir būtų užtikrinti gyventojų būtinų poreikių tenkinimą, ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimą.
„Paskelbus mobilizaciją, valstybės valdymas ir savivaldybių institucijų veikla vyksta ir toliau. Savivaldybių administracijos turėtų organizuoti savivaldybių biudžeto asignavimų perskirstymą, prioritetą teikiant gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų finansavimui, mokesčių ir vietinių rinkliavų surinkimui“, – aiškino M. Pavliukevičius.
Pasak jo, siekiant gyventojų būtinųjų poreikių užtikrinimo, savivaldybės administracija turėtų užtikrinti ne tik gyventojų patekimą pas gydytojus, bet ir jų saugumą, taip pat gyventojų, socialinių globos įstaigų aprūpinimą geriamuoju vandeniu, ieškoti alternatyvių būdų ir pan.
Mobilizacijos metu gali būti numatytas laikinas turto paėmimas ar turto rekvizicija, tad, M. Pavliukevičiaus teigimu, seniūnai galėtų šiame procese tarpininkauti.
Jis taip pat akcentavo, kad mobilizacijos metu medicinos srities darbuotojai, policininkai, ugniagesiai, savivaldybės įstaigų, tokių kaip šilumos ar vandens tiekimo įmonių vadovai negali būti pašaukti į tarnybą, o turi vykdyti tiesiogines pareigas.
„Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Gali būti skelbiama dalinė arba visuotinė mobilizacija. Tačiau Valstybės gyvenimas nesustoja, vaikai eina į mokyklą, Valstybė ir toliau egzistuoja“, – akcentavo M. Pavliukevičius.
Išklausę tokio teorinio pranešimo apie Valstybės mobilizacijos sistemą, tiek seniūnai, tiek administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis turėjo ir klausimų, ir pastebėjimų. Pasak administracijos direktoriaus, kritiniu momentu tokie veiksmai, kaip gyventojų evakuacija, pirmiausiai paliestų seniūnus.
„Norint pasirengti, kad ekstremalios situacijos metu būtų užtikrinta savivaldybės įstaigų, tokių kaip „Šilumos tinklai“, veikla, tam reikalingos lėšos“, – pabrėžė administracijos direktorius.
Slavikų seniūnas Redas Juškaitis kariuomenės atstovo tiesiai šviesiai klausė: „O kaip realiai vyktų mobilizacijos procesas? Kiek laiko turėtų gyventojai ir į kurią pusę galėtų evakuotis? Esam pasienio miestelis. Kritiniu momentu jau nebūtų kada dairytis į priedangas. Ar apie karo grėsmę disponuotume kažkokia informacija?“
„Gyventojai pirmiausiai bėgtų pas jus. Seniūnai būtų pirmieji žmonės, kurie ir nukreiptų gyventojus. Turite nusimatyti seniūnijose priedangas ir jas apvažiuoti, pažiūrėti, ar yra tinkamos ir pritaikytos naudoti. O kaip veiktų mobilizacijos procesas? Būtų visko: gyventojai ir pas jus bėgtų ar į bažnyčią, ir iš Lietuvos. Svarbu yra baziniai dalykai – maistas, vanduo, nuotekos. Dėl vandens, jeigu neįmanomas tiekimas iš vandentiekio, nusimatyti reiktų alternatyvas, – bandė paaiškinti M. Pavliukevičius. – O dėl gyventojų evakuacijos – jos organizavimas keitėsi net valstybiniu lygmeniu. Iš pradžių svarstyta, kad galėtų vykti pagrindiniais šalies keliais, tačiau tais pačiais keliais judėtų ir mūsų sąjungininkų technika. Siūloma naudoti upes. Pavojinga kryptis būtų vykti ir į Lenkiją, žinant Suvalkų koridorių. Išvykti iš Lietuvos būtų sunku. Kaip sakoma – liekam, ginamės.“
Kad gyventojai nuogąstauja dėl karo grėsmės, įsitikinęs ir vicemeras Egidijus Peleckis. Jis ragino seniūnus dėl papildomos informacijos kreiptis ir į savivaldybės parengties pareigūną Ričardą Stepaitį.
Jam antrino administracijos direktorius svarstydamas, kad ypač žiniasklaidoje, televizijos laidose nuolat kalbama apie karo grėsmę, pavojų Lietuvai.
„Ar ne per daug? Žmonės yra labai išgąsdinti. Ir aš sulaukiu daug gyventojų skambučių su klausimais apie esamą saugumo situaciją, – svarstė administracijos direktorius. – Aišku, mes turime įvertinti tą situaciją rimtai. Kadangi mūsų savivaldybė yra kaimynystėje su agresore šalimi.“
Į tokį pastebėjimą V. Pavliukevičius atsakė, kad baimes kursto ir Rusijos propaganda.
„Nedraugiškos šalys, pavyzdžiui, seniūnijų pastatų vietas jau seniai žino. Galbūt nusimatykite alternatyvias vietas, kur galėtumėte karo metu vykdyti veiklą“, – siūlė V. Pavliukevičius.
Administracijos direktorius išsakė nuomonę ir dėl, jo nuomone, skirtingų Lietuvos buvusių ir esamų kariuomenės vadų viešų pasisakymų apie šalies gynybą, kad kai kuri informacija „priveda žmones prie panikos ir pasimetimo“.
„Dažnai karininkai tapę civiliais nueina į politiką. Kiti rašo knygas. Bet, manau, gyvename demokratinėje valstybėje, kur yra žodžio laisvė. Gyvenkime, džiaukimės – saulė šviečia, dangus mėlynas“, – pasisakymą užbaigė kariuomenės atstovas.
Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė pakvietė kariuomenės atstovą apžiūrėti seniūnijoje bunkerių ir aptarti jų galimybę pritaikyti kaip priedangą.
Beje, Krašto apsaugos ministerija drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu subūrė valstybinio, privataus, nevyriausybinio, švietimo, sveikatos ir kitų sektorių atstovus diskutuoti apie piliečiams reikalingas kompetencijas, siekiant pasirengti dienai X.
Atlikus analizę, buvo išgrynintos šešios pagrindinės piliečių kompetencijos, būtinos pasirengti pilietiniam pasipriešinimui. Jos apima neginkluoto pasipriešinimo pagrindus, išgyvenimo įgūdžius, psichologinį ir fizinį pasirengimą, pirmosios pagalbos suteikimą, bepiločių orlaivių valdymą bei priešo ginkluotės ir technikos atpažinimą. Visa tai yra pasiekiama kiekvienam Lietuvos gyventojui interneto svetainėje www.svarbiospamokos.lt, kur galima registruotis į pamokas, sužinoti savo vaidmenį, jei diena X išauštų, rasti naudingos informacinės medžiagos.
Zenonas iš Ritinių:
