Atliekų tvarkymas, ypač kapinių atliekų, seniūnams visada aktualus klausimas, tad jį aptarti rajono administracijos vadovai pasikvietė Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) vadovus. Kelis kartus išaugus sąskaitoms už kapinių atliekų tvarkymą, seniūnai prašo grįžti prie ankstesnės tvarkos, o atliekų tvarkytojai teigia, kad jie tik vadovaujasi teisės aktais.
Susitikimo pradžioje MAATC Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis apžvelgė mišrių komunalinių atliekų tvarkymo Šakių r. savivaldybėje situaciją paminėdamas, kad, įgyvendinus projektą, rajone buvo įrengtos 109 bendrojo naudojimo aikštelės, pastatyti 266 mišrių komunalinių atliekų konteineriai, po 112 konteinerių, skirtų popieriui ir kartonui, plastikui bei stiklui, kad planuojama pastatyti 23 konteinerius maisto atliekoms. Fiziniams asmenims buvo skirta 8293, o juridiniams – 588 mišrių atliekų konteineriai.
Pasak S. Šimonėlio, vis dar susiduriama su atliekų tvarkymu kaimiškose vietovėse, kur nėra galimybių, suteikus individualius konteinerius, prie jų privažiuoti ir juos aptarnauti. Tad iki šiol tebestovi 282 kubiniai konteineriai.
„Nors vežėjas įsipareigoja, kiek galima privažiuoti arčiau gyventojų, bet yra teritorijos, kur neprivažiuojama. Mūsų noras yra, kad tokių konteinerių kiek galima sumažėtų. Todėl, kad į juos šalinama bet kas. Štai pavyzdys: Kašelių kaime į tokį konteinerį sumesta pavojinga atlieka – asbestas. Vežėjas gali atsisakyti tokias atliekas paimti. Kita vertus, konteineris nėra priskirtas konkretiems atliekų turėtojams, atliekas galima laikyti bešeimininkes ir pagal įstatymą už tokių atliekų tvarkymą turėtų sumokėti savivaldybė“, – kalbėjo Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas ir pridūrė, kad nors prie tokių konteinerių stovi pačių seniūnų pastatyti ženklai su informacija, kokias atlieka galima mesti, gyventojai į tai nereaguoja. 
Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Saulius Šimonėlis (antras iš dešinės) kėlė klausimą ir dėl prie Valiulių tvenkinio esančių konteinerių ir atliekų tvarkymo. Šie bus nuimti, kadangi tai privati teritorija, o už atliekų tvarkymą iki šiol mokėjo Šakių seniūnija. D. Pavalkio nuotr.
Kalbėdamas apie kapinių atliekų tvarkymą S. Šimonėlis akcentavo, kad surinktų ir sutvarkytų atliekų kiekis kapinėse šiek tiek mažėja, pernai surinkta 139,25 t (2023 m. – 143,80 t, 2022 m. – 175,15 t). S. Šimonėlis toliau demonstravo jų kontrolierių užfiksuotus atvejus.
„Atliekų konteineriai užrakinti, pastatytas didmaišis atliekoms mesti. Neturėtų taip būti. Konteineriai turi būti atverti, o žmonės turi turėti galimybę jais naudotis, – priekaištus seniūnams išsakė Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas, o demonstruodamas atliekų prie rajone esančių kapinių pilnus konteinerius, tarstelėjo: – O sakot – neturit atliekų.“
Tiesa, S. Šimonėlis sutiko, kad ir toliau į prie kapinių stovinčius konteinerius žmonės meta ne kapinių atliekas, juose ir lagaminai, tekstilė. Jis įvardijo ir problemą dėl atliekų tvarkymo Valiulių poilsiavietėje, pernai iš čia pastatytų konteinerių surinkta 6 tonos atliekų.
„Šios atliekos buvo tvarkomos kaip kapinių. Kalbėjom su seniūnu, kadangi pastoviosios atliekų mokesčio dalies nenori mokėti, ten konteineriai bus nuimti. Ten privati teritorija. Ką daryt? Turim iki vasaros sezono visi kažkaip problemą spręsti. Kas prisiims atsakomybę dėl poilsiavietėje susidarančių atliekų?“ – kėlė klausimą S. Šimonėlis.
Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas rodo nuotraukas, kur prie kapinių pačių padarytos dėžės žaliosioms atliekoms, pasakoja, kad du žmonės dvi dienas dirba ir rūšiuoja atliekas. D. Pavalkio nuotr.
Nors, jo teigimu, atliekų konteineriai per metus keturis kartus atliekų vežėjų turėtų būti plaunami ir dezinfekuojami, seniūnai turėjo pastabų, jog kai kuriose seniūnijose apskritai nematė, kad konteineriai būtų plaunami arba išplauti nekokybiškai. MAATC direktorės Irmos Žiūkaitės teigimu, pernai atliekų vežėjui buvo skirta apie 50 tūkst. eurų baudų už netinkamą paslaugos teikimą. Kalbėjęs rajono meras Raimondas Januševičius siūlė seniūnams tokius atvejus fiksuoti ir informuoti atliekų tvarkytojus.
Susitikimo metu daugiausiai diskutuota dėl pasikeitusio atsiskaitymo už kapinių atliekų tvarkymą. Nors Marijampolės apskrities savivaldybėse veikia vienoda atliekų tvarkymo sistema, anksčiau mūsų savivaldybės seniūnijos nemokėjo pastoviosios atliekų mokesčio dalies, o mokėjo tik už atliekų, likusių po kruopštaus rūšiavimo, išvežimą bei sutvarkymą (kintamąją dalį – red. past.). Praeitų metų pabaigoje tvarka buvo suvienodinta.
Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas taip pat rodė nuotraukas, kur prie kapinių pačių padarytos dėžės žaliosioms atliekoms, pasakojo, kad du žmonės dvi dienas dirba ir rūšiuoja atliekas.
„Todėl mišrių atliekų konteineriai dažniausiai tušti. Turim seniūnijoje ketverias kapines. Praeitais metais, mokėdami tik kintamąją įmokos dalį, per mėnesį mokėjom tik kiek daugiau nei 100 eurų, o prisidėjus pastoviajai daliai, už sausį – 700 eurų. Už keturis tuščius pakėlimus“, – faktus pateikė seniūnas. 
MAATC direktorės Irmos Žiūkaitės teigimu, pernai atliekų vežėjui buvo skirta apie 50 tūkst. eurų baudų už netinkamą paslaugos teikimą. D. Pavalkio nuotr.
„Pastovioji atliekų mokesčio dalis (137 eurai (be PVM) objektui per mėnesį – red. past.) ir skirta galutiniam atliekų sutvarkymui. Matėt, kas papuola į konteinerius ir atvažiuoja į gamyklą, kur atliekos yra išrūšiuojamos – vienos palaidojamos, kitos sudeginamos. Tai yra dideli kaštai“, – aiškino S. Šimonėlis, o jam antrinusi MAATC direktorė I. Žiūkaitė tik pridūrė, kad jie vadovaujasi teisės aktais.
Seniūnai tiesiai šviesiai rėžė, kad tuomet „nelieka jiems jokio principo kapinių atliekas rūšiuoti“.
Toliau diskutuota dėl pačių kapinių konteinerių aptarnavimo. Seniūnų teigimu, atliekų vežėjas, nors atliekų konteineris ir būna tuščias, jį pakelia, o seniūnams tenka susimokėti. „Kad kilnojami tušti konteineriai – yra faktas“, – vienbalsiai teigė seniūnai.
„Mes turime gautą sąskaitą už sausio mėnesį, kai konteineriai pagal susitarimą nuimti, kadangi žiemą atliekų praktiškai nebūna, o Gražiškių kapinėse paskaičiuota ir pastovioji, ir kintamoji dalis. Ką jie vertė, kai konteinerių nėra?“ – piktinosi Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė.
Šiemet, jos teigimu, už seniūnijoje veikiančių keturių kapinių atliekų tvarkymą turės sumokėti kas mėnesį po maždaug 500 eurų, daugiau nei 6 tūkst. eurų per metus.
Atsakydama MAATC direktorė kalbėjo, kad jie yra suinteresuoti bendradarbiauti: „Rašykit, informuokit apie problemas, spręsim, ieškosim. Pasitaiko ir klaidų.“
Susitikime dalyvavęs savivaldybės tarybos narys Giedrius Pulokas siūlė atliekų išvežimo transporto priemonėse įrengti svarstykles. Tokios įrangos įrengimas, MAATC atstovų teigimu, tik dar išbrangintų atliekų tvarkymo paslaugas. 
D. Pavalkio nuotr.
„Daug kur vyksta statybos, tačiau brangsta stambiųjų atliekų pristatymas į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles. Todėl daug šiukšlių atsikratoma miškuose, pakelės konteineriuose“, – pastebėjimą išsakė G. Pulokas ir siūlė, renkantis vežėją, motyvuoti, kad pasiektų ir atokias kaimo vietas.
„Galbūt pavyktų visiems didinti žmonių sąmoningumą atliekų tvarkymo klausimais“, – kalbėjo direktorė.
Į susitikimą atvykęs šakietis Kęstutis Kuncaitis siūlė atstatyti MAATC valdybą, kurioje būtų ir Šakių savivaldybės deleguotas narys, kuris išspręstų, jo teigimu, „daug problemų, susijusių su atliekų tvarkymu“. Jis, kaip ir seniūnai, pasigedo ir geresnės komunikacijos su MAATC, atliekų vežėjais.
Kaip informavo MAATC direktorė I. Žiūkaitė, šiais metais gyventojai galės į savo telefoną atsisiųsti programėlę, kuri primins apie atliekų išvežimo dieną.
„Mums atliekų pristatymo į sąvartyną įkainis nuolat kyla. Marijampolės sąvartynas yra riboto tūrio. Ką darysim, kai 2028 m. jo turės nelikti?.. Viską vešim deginti? Atliekų tvarkymo įkainis bus kosminis...“ – konstatavo MAATC direktorė.
Kaip informavo savivaldybės vicemeras Egidijus Peleckis, rengiamos naujos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklės, kurios numatomos patvirtinti balandį. Vyksta ir atliekų rinkimo vežėjo Marijampolės apskrityje pirkimo procesai.
Eduardas iš Griškabūdžio:
