
Keturnaujienoje įsikūrusi gyvūnų globos organizacija „Letenėlių namai“ praėjusį šeštadienį paminėjo trejų metų veiklos metines. Visą pusdienį netrūko veiklų į šventę susirinkusiems organizacijos savanoriams, bičiuliams, keturkojams neabejingiems žmonėms: pokalbiai su veterinare, kinologių pasirodymai ir, aišku, bendravimas su čia globojamais gyvūnais.
Šeštadienį apsilankius Keturnaujienos pakraštyje įsikūrusiuose „Letenėlių namuose“ vyravo gimtadienio nuotaika: besirenkantys bičiuliai, svečiai buvo kviečiami pasidairyti po mugę, parašyti linkėjimus organizacijai, aplankyti čia globojamus gyvūnus.
Gyvūnų gerovės organizacija „Letenėlių namai“ buvo įkurta 2022 m. Jos įkūrėja – į mūsų kraštą nutekėjusi vilnietė Mėja Nutautaitė-Keraitė renginio dalyvius pakvietė patogiai įsitaisyti ant šieno kitkų ir pirmiausiai padėkojo šventės rėmėjams, savanoriams, pasidžiaugė, kad organizacija po truputį auga.
„Ne kiekvienas ryžtųsi atidaryti gyvūnų prieglaudą. Bet aš buvau tas žmogus, kuris nuo mažų dienų ėjau link to. Nes kiekvienas kačiukas pakeliui į mokyklą buvo surinktas, susidėtas į kuprinę ir atsineštas į pamokas. Po kelių kartų, kai jie išlipdavo iš kuprinės ir miauksėdavo, aš pradėjau neateiti į pamokas, nes reikėdavo juos kažkam išdalinti... Kelis kartus bandžiau namo nešti ir slėpti po lova, spinta...“ – prisiminimas iš savo vaikystės pasidalino Mėja.
Ji pasakojo, kad ir vėliau savanoriavo gyvūnų globos organizacijose Vilniuje ir Kaune. Dėkojo globos organizacijų „Naminukai“ ir „Dryžuota laimė“ įkūrėjoms Godai Smilgei ir Dianai Urbanavičienei, kurios buvo ir patarėjos, ir palaikytojos įkuriant „Letenėlių namus“.
„Ačiū jums, kad išmokėte to, ką aš šiandien darau. Šiame darbe yra labai svarbu turėti tokius žmones, su kuriais gali ir pasitarti, ir pasidžiaugti, ir paverkti, kadangi tenka susidurti su įvairiais augintinių šeimininkais ar negatyviai į mus žiūrinčiais žmonėmis“, – atviravo Mėja ir pridūrė, kad būtent Dianos paskatinta ir įgyvendino savo svajonę – atsidaryti savo gyvūnų globos organizaciją.
Organizacijos pagrindą sudaro žmonės, kurie dirba savanoriškai. Tokių žmonių organizacijoje jau 12. Kalbinta lukšietė Rasa Kriščiūnaitė pasakojo, kad studijuodama Vilniuje savarankiškai ieškodavo beglobiams gyvūnams namų, juos yra suradusi gal kokiai trisdešimčiai keturkojų.
„Pernai Lukšiuose radau šuniuką ir paskambinau Mėjai, kuri priėmė gyvūną. Taip ir aš pradėjau savanoriauti organizacijoje kaip dovanojimo koordinatorė“, – papasakojo Rasa.
Anot merginos, gyvūnas, atsidūręs „Letenėlių namuose“, pas naujuosius šeimininkus iškeliauja paskiepytas, sučipuotas, sterilizuotas ir su dovanojimo sutartimi.
„Dovanojimo sutartyje numatytos ir sąlygos, kaip turi būti rūpinamasi gyvūnu, kad šis nebūtų perdovanojamas ir kita, – sako Rasa. – Nuolat palaikau ryšį su tais žmonėmis, pas kuriuos iš „Letenėlių namų“ iškeliauja katinėlis ar šuniukas, konsultuojamės dėl gyvūnų sveikatos.“
R. Kriščiūnaitė įsitikinusi, kad tiek daug gyvūnų atsiduria gyvūnų prieglaudose ar gatvėje dar ir dėl žmonių neigiamo požiūrio į sterilizaciją – dėl to gyvūnų skaičius tik didėja.
„Man smagiausia, kai randi vyresnio amžiaus arba turintiems išvaizdos trūkumų gyvūnams namus“, – sako Rasa.
Sintautiškė Audra Strimaitienė organizacijoje nuo pat jos įsikūrimo. Ji namuose laikinai, kol bus surasti nauji šeimininkai, šiuo metu globoja keturis katinėlius. Organizacijoje savanoriauja ir šakiečiai Sniegė ir Mindaugas Plikaičiai.
„Gyvūnas kartais žmonėms yra tik daiktas. Močiutė sugalvoja padovanoti anūkei šuniuką ar kačiuką, o tėvai nenori. Taip gyvūnas ir atsiduria gyvūnų prieglaudoje arba gatvėje. Gyvūnas ne daiktas, o jaučiantis, kvėpuojantis organizmas, kuriam reikia saugaus kampelio, maisto, aišku, meilės, dėmesio“, – sako Mindaugas.
Savanoriai pasakoja ir apie labai jautrius atsitikimus – katinėlius, rastus sužalota galva, letenėlėmis, nukentėjusius nuo žoliapjovės.
Renginyje apie profilaktinę augintinių priežiūrą kalbėjusi vet. gydytoja Rita Konteikienė priminė, kad augintiniai turi būti ir vakcinuojami, sučipuoti, suduoti vaistai nuo vidaus parazitų, naudojamos priemonės nuo erkių ir blusų.
Aplankome ir „Letenėlių namuose“ gyvenančius globojamus augintinius. Čia šiuo metu globojami du šunys, vienas jų rastas Keturnaujienoje, kitas Lukšiuose. Pastarasis, pavadintas Lukiu, pasak Mėjos, greičiausiai jau liks prieglaudoje ir dėl savo amžiaus, ir dėl turimų sveikatos problemų. Daugiausiai „Letenėlių namuose“ gyvena kačių, net 40 – ypač daug mažylių. Naujų namų ieškoma ir katinėliams.
Mėja labai nori įsirengti prieglaudos patalpas.
„Visada reikia maisto, įvairių valymo priemonių, dezinfekantų, priemonių nuo parazitų“, – tokiomis mintimis apie gyvūnų globos organizacijos kasdienybę dalinasi organizacijos įkūrėja M. Nutautaitė-Keraitė.
Indrė iš Šakių:





