Pastaruoju metu padažnėję laukinių gyvūnų vizitai miestuose bei kaimuose ne vieną neramina: kodėl jie taip daro ir kaip reikėtų elgtis gyventojams? Neseniai į sostinės gyvenimą egzotikos įnešė centre pasirodęs briedis, o lukšiečiai jau ne primą kartą bando rasti išeitį su netoliese besisukinėjančiomis ir naminius paukščius pjaunančiomis lapėmis. Neseniai, kaimyniškai surėmus pečius, Lukšiuose teko „kraustyti“ lapę su šešiais lapiukais, kurie apsigyveno... vos ne kieme, lietaus pralaidos vamzdyje.
Susirado namus ir maisto
Kada lapių šeimynėlė įsikūrė pralaidos vamzdyje, esančiame po keliuku į kiemą, lukšiečiai nežino. Tik stebino pasirinkta vieta, nes sodyba – ne vienkiemis, o prie vienos miestelio pagrindinių gatvių. Tačiau vieni per kitus kaimynai ėmė skaičiuoti po sodą ar šalikele drąsiai žaidžiančius, kūlio besiverčiančius lapiukus. Ir jei iš pradžių manyta, kad yra keturi jaunikliai, tai vėliau budrios akys suskaičiavo visus šešis. Žinoma, nemalonioji tokios kaimynystės dalis yra ta, kad lapių šeimynai reikia pramisti. Todėl čia iškart galima paneigti liaudyje sklandančius gandus, kad ten, kur lapė apsigyvena, jokiam naminiam paukščiui niekas negresia – savame kieme neva lapės nepjauna, nemedžioja. Tuoj pat buvo patiesta sodybos šeimininkės raibukė, o sode besimėtančios naminių paukščių liekanos ir plunksnos bylojo, kad aplinkinėse sodybose darbuojamasi iš peties ir nuolat. O ir patyrusių žalą toli ieškoti neteko – vienas po kito ėmė skųstis kaimynai, kad masiškai išpjautos vištos, kiti naminiai paukščiai. Reikia kažką su tomis lapėmis daryti? Tik ką?
Atsakymai daugiau teoriniai
Pirmiausia lukšiečiai kreipėsi į pažįstamus aplinkos apsaugos darbuotojus, medžiotojus, norėjo sužinoti, kaip tokiose situacijose reikėtų elgtis. Tačiau iš gautų komentarų buvo lyg ir aišku, kad tokiose situacijose, liaudiškai tariant, sukis kaip išmanai – nori spąstus statyk, nori gaudyk ir vežk į mišką, o gal bandyk kokiomis „dūminėmis šaškėmis išrūkyti “. Trumpai tariant, tavo lapės – tavo bėdos, o gauti atsakymai daugiau teorinio pobūdžio. Telefonu buvo kreiptasi ir į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Pokalbio metu specialistas paaiškino, kad sodybų savininkai, valdytojai ir naudotojai turi teisę, nepaisydami Medžioklės taisyklėse nustatytų medžioklės terminų, gaudyti bei pasiimti tų rūšių plėšriuosius medžiojamuosius žvėris ir ši veikla nebus laikoma medžiojimu, o ją vykdantis asmuo neprivalo būti medžiotojas. Konsultavęs specialistas paguodžiamai patvirtino, kad žmonių, susiduriančių su panašiomis problemomis, skambučių pastaruoju metu sulaukiąs dažnai iš visos Lietuvos, iš mūsų rajono – taip pat. Jo patarimas tebuvo vienas – užtikrinti, kad naminiai paukščiai būtų aptverti, nevaikščiotų laisvai, būtų neprieinami lapėms. O į klausimą, kaip apsaugoti vištas užtvertoje vištidėje, nes lapės prasirausia, jis siūlė tvoros sietą tiesti ir ant žemės.
Gyventojai pasipiktinę ir sunerimę
„Pas mus pernai vidury baltos dienos patvarkė 15 paukščių – vištų, ančių, fazanų. Dabar pas kaimynę Danutę išpjovė 12 vištų. Lapės siautėja po visus Lukšius, rastume pilna tokių gyventojų, kuriems jos pridarė nuostolių. Lapės jau ne tik drąsios – jos tapo agresyvios. Matytos vaikštinėjančios aplink daržus, lipančios per tvoras, puldinėjančios netgi katinus. Vietinė moteriškė pasakojo mačiusi, kaip lapė išsinešė baltą kaimynės katiną dantyse, lyg grobį. Kas atsakingas už tai? Kodėl, tarkime, medžiotojai nesiima reguliavimo, o medžioja tik jiems naudingus gyvūnus? Todėl, kad lapės nepelningos – mėsa netinkama maistui, kailiai – nebevertinami, jų medžioklė neatsiperka. Jei miške stirna susižeistų, radęs žmogus net prieiti negali – ji valstybės turtas. O lapė – nebe? Institucijų bejėgystė ar abejingumas?..“ – mintimis ir nuviliančiais patyrimais dalijasi lukšietė Adelė Liepa ir priduria, kad visi kreipimaisi į tarnybas pasibaigė tuo pačiu pasiūlymu – „tvarkykitės patys“.
Problema akivaizdi
Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovas Gintautas Liepuonis sako dar gegužės pirmoje pusėje Šakių rajono savivaldybės administracijai, konkrečiai Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriui, pateikė raštišką paaiškinimą, nes taip pat buvo gavęs užklausą dėl nemalonios lapių kaimynystės, tik jau Šakiuose, Griškabūdžio gatvėje.
„Pagal medžioklės taisykles, draudžiama medžioti mieste ir arčiau nei 200 metrų prie gyvenamųjų sodybų. Taigi sodybos šeimininkai, kurie susiduria su nepatogia lapės kaimynyste, gali tik patys sugauti ir sunaikinti medžiojamąjį plėšrūną. Tai nebus laikoma nei medžiokle, nei brakonieriavimu“, – teigia specialistas. Jis iškart priduria, jog supranta, kaip paprastam žmogui nuskamba patarimas naudotis selektyviniais ar kitokiais spąstais, nes tam reikia išmanymo ir įgūdžių. Galų gale ir pačias priemones iš kur gauti?
„Dažniausiai vis tik žmonės, kurie kenčia dėl lapių kaimynystės, kreipiasi į medžiotojus, kurie išmano, kaip jas gaudyti spąstais“, – komentuoja G. Liepuonis.
Paklaustas, kodėl lapės, kiti laukiniai gyvūnai ima kraustytis vos ne į žmonių kiemus, jis svarsto, kad didėja populiacijos, didėja tankis, laukiniai žvėrys praranda budrumą, savisaugos jausmą. Specialistas pripažįsta, kad lapių medžioklių išties šiais laikais niekas jau neorganizuoja. Įprastai lapės su lapiukais olą palieka per 6–8 savaites nuo vaikų gimimo. O vietose, kur nesijaučia saugios, tai padaro dar anksčiau.
Lukšiuose po poros pabandymų humaniškiausiu iš siūlytų būdų – pasitelkiant dūmų šaškes – iškraustyti lapes, tą padaryti lyg ir pavyko. Tačiau niekas nežino, kaip toli šeimynėlė išsikraustė ir ar ūgtelėję lapiukai nepasklis po vietines vištides...
Indrė iš Šakių:
