Kasmėnesiniame seniūnų pasitarime su savivaldybės administracijos vadovais, skyrių vedėjais bei specialistais aptarta išties daug rūpimų klausimų: kalbėta apie Sovietų Sąjungos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapinių priežiūrą, moksleivių įsidarbinimo galimybes seniūnijose vasaros metu, prastą socialinių būstų būklę, seniūnijų bendradarbiavimą gyvūnų gerovės klausimais.
Susitikimo pradžioje seniūnai nemažai klausimų turėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui Dariui Aštrauskui. Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis teiravosi dėl lėšų skyrimo greta kapinių esančios, jau nykstančios medinės skulptūros remontui.
„Jei mes nieko nedarysime, sunkiai sulauks skulptūra kito pavasario“, – tvirtino seniūnas, kuriam buvo atsakyta, kad lėšų numatyta, tačiau pirmiausiai bus tvarkomi labiausiai sunykę, avarinės būklės paminklai ar skulptūros.
Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė teiravosi dėl miestelyje esančių Sovietų Sąjungos karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapinių priežiūros.
„Griūna kapinių tvora. Bet nežinome, ar galime ją tvarkyti“, – teigė seniūnė.
Jai pritarė ir Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius, kurio teigimu, anksčiau rusų karių kapines tvarkydavo viena šakiečių pora.
„Dabar tos kapinių tvoros supuvo, išvirto. Esant tokiai politinei situacijai, tikrai nenorim mes pradėti kapitalinių darbų“, – svarstė Griškabūdžio seniūnas.
Administracijos direktoriaus Vytauto Ižganaičio pastebėjimu, čia toks „labiau ir politinis klausimas“.
„Mano nuomone, jeigu miestelyje yra kapai, teritorija, jie turi būti prižiūrimi bent minimaliai. Tvora, jei yra medžių prilaužyta, turi būti sutvarkyta, žolė nušienauta“, – sakė administracijos direktorius.
Artėjant vasarai seniūnai buvo paraginti atsakingai planuoti atostogų grafikus, kad viešosios erdvės ir seniūnijų veikla neliktų be priežiūros. D. Pavalkio nuotr.
Jis klausimą turėjo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui dėl galimybės moksleiviams per vasarą padirbėti seniūnijose, pavyzdžiui, ravėti gėlynus. Kaip paaiškino Biudžeto, turto ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Rita Grigaitienė, verslininkams, įdarbinusiems moksleivius, yra kompensuojama dalis jų darbo užmokesčio Smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo fondo lėšomis. Kaip vėliau laikraščiui patikslino Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė, lėšų moksleivių įdarbinimui seniūnijose ar kitose savivaldybės įstaigose turėtų nusimatyti savivaldybė biudžete.
Pasitarime dalyvavusi vicemerė Gintautė Didžbalienė palietė klausimą dėl socialinių būstų nuomininkų iškeldinimo. Jos teigimu, viena moteris V. Kudirkos g. neišsikelia nuo 2019 m., nors ir priimtas teismo sprendimas ją iškeldinti. Kaip aiškino Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, kol kas vis dar liberaliai žiūrima į tai ir laukiama, kol nuomininkė išsikraustys.
„Turėsim imtis rimtesnių priemonių dėl jos iškeldinimo. Reikės ir didelio remonto šiame būste. Dažniausiai ir iškeldinami asmenys už skolas, didžiausios skolos – Šilumos tinklams“, – kalbėjo seniūnas.
Dar vicemerė pridūrė, kad, birželio 1 d. duomenimis, rajone yra 13 laisvų būstų, kurie visi reikalauja remonto. O eilėje socialiniam būstui gauti yra gauta daugiau nei 100 prašymų.
„Kaip būtų galima pagerinti tų būstų būklę, kad juose žmonės galėtų apsigyventi ir ta eilė mažėtų?“ – teiravosi vicemerė.
Šakių seniūno teigimu, reikalingos nemažos investicijos tokių būstų remontui: grindys išpuvusios, reikalinga įrengti tualetus, dušus, todėl tenka keisti ir vamzdynus. Seniūnui kontrargumentą išsakė rajono meras Raimondas Januševičius teigdamas, kad nebūtina daryti kažkokio euroremonto, žinant, kad perspektyvoje būstas dažniausiai vėl bus nugyventas.
Laikinai Šakių socialinių paslaugų centro vadovės pareigas einanti Brigita Olensevičienė padėkojo seniūnams, kad šie ištiesia pagalbos ranką socialinėms darbuotojoms, dirbančioms su šeimomis seniūnijose.
Be abejo, kalbėta ir apie kelius. Seniūnams priminta laistyti žvyrkelius dulkėtumui mažinti, Griškabūdžio seniūno pastebėjimu, Rasos g. vis dar neįrengtas greičio mažinimo kalnelis, nors Eismo saugumo komisijos sprendimas priimtas dar pernai. Kaip ir STOP ženklas neįrengtas prie kelio Šakiai–Slavikai (atvažiuojant nuo Gotlybiškių). Rajono meras pasidalino ir mintimis iš susitikimo su Slavikų seniūnijos gyventojais.
„Dėl kelio Šakiai–Slavikai, dėl kurio prastos būklės žmonės nuolat skundžiasi. Mes nei žvyro paberti, nei palaistyti „Via Lietuvai“ priklausančiuose keliuose negalime. Juo važiuoja dažniausiai tie patys žmonės. O po to dejuojam, kad išmušti automobilių stiklai. Susimažinkite tą greitį. Dedam tuomet visam ruožui 50 km greitį, tai bus kita nepatenkintų dalis, – svarstė meras. – Slavikuose išgirdom pasiūlymą uždėti lentelę su užrašu – „Atsiprašome. Šitas kelias „Via Lietuvos“... Nes žmonėms atrodo, kad už visus kelius atsako seniūnas, meras, direktorius.“
Pasitarime dalyvavusi VšĮ „Letenėlių namai“ vadovė Mėja Nutautaitė-Keraitė kvietė seniūnus bendradarbiauti, kadangi, jos teigimu, rajone yra daug žiauraus elgesio atvejų su gyvūnais, nepriežiūros.
„Į mus daug kreipiasi žmonių su prašymais padėti. Neturim žmogiškųjų išteklių, tad dažnai gyvūno nepriežiūros atveju rekomenduojam kreiptis į seniūnus, kad kažkaip pagelbėtų, ieškotų sprendimo. Tačiau sulaukiama atsakymo, kad čia lyg ir ne seniūno reikalas. Aš viena visko nesuspėsiu. Kartais reikia to bendradarbiavimo, kad su seniūnijos darbuotoju galėtume nuvykti ir pasižiūrėti gyvūno laikymo sąlygas ar įkalbinti žmogų, ar tikrai jam reikia tų gyvūnų“, – kalbėjo M. Nutautaitė-Keraitė.
Seniūnai pageidavo, kad ir jie žinotų apie atvejus, kuomet gyvūnų globos įstaigos darbuotojas ar savanoris vyksta pas seniūnijos gyventoją, taip pat domėjosi benamių kačių sterilizacijos galimybėmis.
„Mažesnis, manau, būtų nusižengimas benames kates sunaikinti, negu katės apkrėstų mažus vaikus. Kiek ligų jos išnešioja...“ – tokį pastebėjimą išsakė vienos seniūnijos seniūnas, kurio teigimu, viena gyventoja piktybiškai yra įrengusi daugiabučio kieme kačių šėryklą, o katės tuštinasi vaikų žaidimo aikštelėje.
Indrė iš Šakių:
