
Gyvenant besaikio vartojimo ir pertekliaus laikais retas susimąstome, kad mums nereikalingi daiktai kitam gali būti tikras atradimas. Būtent siekiant prisidėti prie tvarumo dar tinkamais naudoti daiktais jau keletą metų kviečiama dalintis Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) daiktų pasidalytuvėse. Iš aštuonių apskrityje esančių tokių pasidalytuvių net trys veikia mūsų rajone.
Kaip skelbia MAATC, siekiant sukurti erdvę, kurioje daiktai pradėtų naują gyvenimą, gimė daiktų pasidalytuvės – specialios stoginės, įrengtos prie didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių. Kaip minėta, iš aštuonių apskrityje veikiančių aikštelių trys yra mūsų rajone – Šakiuose, Kudirkos Naumiestyje bei Gelgaudiškyje. Minėtų pasidalytuvių principas, kad kiekvienas gyventojas jose gali palikti dar tinkamus naudoti daiktus ar nemokamai iš jų pasiimti tai, ko reikia.
MAATC nuotr.
Į pasidalytuves galima pristatyti ne tik knygas, žaislus, įvairius indus bei įrankius, laisvalaikio inventorių (dviračius, slides, kamuolius ir kt.), bet ir didelių gabaritų daiktus, tokius kaip baldai, durys, praustuvai, taip pat priimamos buityje atlikusios statybinės ar remonto medžiagos (tapetai, plytelės, lentos), įvairūs buities prietaisai (šaldytuvai, šaldikliai, televizoriai, dulkių siurbliai, lygintuvai, kompiuteriai ir pan.), namų tekstilė (kilimai, čiužiniai, minkšti žaislai). Tiesa, drabužiai ir avalynė nepriimami, tačiau jeigu šie daiktai tvarkingi, nesutepti, jais galima atsikratyti tekstilės konteineriuose. Suplyšę, sutepti drabužiai ar patalynė gali būti priduoti ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse.
Kaip minėta, daiktai į daiktų pasidalytuves tiek priimami nemokamai, tiek neatlygintinai galima juos pasiimti. Tiesa, dėmesį reikėtų atkreipti į aikštelių darbo laiką, nes Kudirkos Naumiestyje bei Gelgaudiškyje aikštelės dirba nuo ketvirtadienio iki šeštadienio, o Šakiuose aikštelė veikia ir antradienį bei trečiadienį. Visgi jeigu daiktus priduoti galima bet kurią dieną, kai aikštelė veikia, tai daiktų atidavimas visose aikštelėse vykdomas tik ketvirtadieniais.
MAATC nuotr.
MAATC skelbia, kad, jog dalijimasis – tai ne tik pagalba vienas kitam, o ir reali aplinkos apsauga, nes kiekvienas daiktas, kuris tarnauja ilgiau, reiškia mažiau atliekų ir mažesnį CO₂ pėdsaką.
Beje, informacijos apie daiktų pasidalytuves galima rasti ir MAATC svetainėje bei feisbuke, kur sukurta ir daiktų pasidalytuvių paskyra.
Visgi sąmoningumo žmonėms trūksta ne tik atsakingai atsikratant dar tinkamais naudoti daiktais, bet ir vaistais.
„Neatsakingas elgesys su gamta bumerangu grįžta mūsų sveikatai. 2004m. Jungtinėje Karalystėje pirmą kartą nustatyti antidepresanto „Prozac“ pėdsakai geriamajame vandenyje. Tuomet atrodė, kad problema – toli nuo mūsų. Tačiau po dviejų dešimtmečių įvairių vaistų pėdsakų jau randame ir Lietuvos vandenyse. Mokslininkai, rūšiavimo specialistai ir farmacininkai skuba įspėti visuomenę – jei situacija nesikeis, pasekmės gali būti nenuspėjamos“, – rašoma gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ pranešime ir informuojama, kad 2024-aisiais pagal naująją Valstybinę aplinkos monitoringo programą pirmą kartą matuoti vaistinių medžiagų likučių pėdsakai požeminiame vandenyje. Keliose tyrimo vietose aptikta įvairių vaistų pėdsakų. Pavyzdžiui, šalia Kariotiškių sąvartyno nustatyta ibuprofeno mikrodalelių, o Vilniaus valymo įrenginių aplinkoje – diklofenako.
MAATC nuotr.
Nors tiek receptiniai, tiek nereceptiniai vaistai turėtų būti priduodami vaistinėse nemokamai, visgi nepanaudoti ar pasenę vaistai dažnai keliauja tiesiai į buitinių šiukšlių konteinerį, su visomis pakuotėmis išmetami į pakuočių konteinerius ar net išpilami į kanalizaciją. Jei toks požiūris ir įpročiai nesikeis, įspėjama, kad įvairių cheminių medžiagų koncentracija mūsų aplinkoje tik kaupsis.
„Taip per laiką galime užteršti ir vandenį, kurį geriame, ir dirvą, kurioje auginame daržoves – perspėja mokslininkai“, – rašoma „Gamtos ateitis“ pranešime akcentuojant ir vaistinių preparatų poveikį faunai bei florai, jau kalbama ir apie paukščiams nustatomą ligą plastikozę, kai susergama prisilesus mažų plastiko dalelių, o mikroplastiko jau randama net žmonių organizme.
Tad kol dar nėra negrįžtamų pasekmių ir kol dar atsakingas rūšiavimas gali sumažinti neigiamą poveikį tiek mums patiems, tiek aplinkai, raginama būti išties atsakingiems.

Alma iš Šakių:





