Prieš savaitę Griškabūdyje buvo baigti miestelio kapinių tvoros tvėrimo, Lukšiuose baigiami miestelio centre stovinčios Atminties koplyčios stogo remonto darbai.
Lankantis Griškabūdyje miestelio seniūnas Saulius Naumavičius aprodo prieš savaitę užbaigtą tverti miestelio centre esančių kapinių tvorą ir sako, kad tiesiog atliktas eilinis seniūnijos darbas. Anot seniūno, prieš tai buvusi medinė tvora reikalavo ne remonto, o tiesiog reikėjo naujos tvoros.
„Man tai kapinių tvora turi būti medinė arba akmuo...“ – svarsto seniūnas.
Jis pasakojo, kad tvorai medienos gavo ir iš Gelgaudiškio miško, taip pat medžiagą ruošė ir iš vietoje nupjautų avarinių medžių.
„Medieną tvorai ruošti pradėjom prieš kokius dvejus metus. Išpjovė lentpjūvėje, džiovinom, po to tik buvo gaminami patys tvoros štakietai, apie trys tūkstančiai, mirkinami specialiame skystyje, – pasakojo seniūnas. – Esu labai dėkingas ne tik seniūnijos darbininkams, bet ir atidirbantiems už pašalpas, jie ir tvėrė tvorą, dažė.“ 
D. Pavalkio nuotr.
Nauja tvora apjuosta apie 300 metrų kapinių teritorijos. Kapinės užima 1,61 ha dydžio plotą. Griškabūdžio kapinėse, įkurtose XIX a., palaidotas ne vienas žymus kraštietis: kunigas, visuomenės veikėjas Jonas Totoraitis (1872–1941), kunigas salezietis Antanas Skeltys (1884–1960), žurnalistas ir vertėjas Valentinas Gustainis (1896–1971), literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Vincas Laurynaitis (1904–1978) ir kiti. Griškabūdžio kapinių teritorija miestelio istorinės dalies sudėtyje įrašyta į Kultūros vertybių registrą.
Naujoji kapinių tvora neaukšta, nudažyta pilka spalva ir dera prie bažnyčios spalvų. Pagrindiniai kapinių vartai stovi netoli bažnyčios. Tveriant naują tvorą buvo pagaminti keleri nauji varteliai.
Seniūno teigimu, tvora atsėjo apie 2,5 tūkst. eurų.
„Tvorai gaminti medžiagoms įsigyti, medienos išpjovimo darbams pinigų skyrė savivaldybė, o pačius tvoros tvėrimo darbus atlikom savo pajėgomis. Norėjom iki Šv. Onos atlaidų darbus padaryti. Pavyko laiku užbaigti“, – pasidžiaugia jau 28-erius metus Griškabūdyje seniūnaujantis S. Naumavičius ir rodo atliekų surinkimo aikštelėje greta konteinerių iš tų pačių tvoros lentelių naujai įrengtą dėžę kapinių žaliosioms atliekoms, o nuardytas dar sveikas senas tvoros lentas žada dar panaudoti – aptverti seniūnijoje esančių keleto neveikiančių kapinių teritorijas.
Kitoje Griškabūdžio miestelio kapinių pusėje yra sovietinių karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapinės. Seniūnas svarsto, kad ateityje visgi reikėtų kažkaip sutvarkyti ir jau apšepusią, vietomis supuvusią ir šių kapinių tvorą. 
Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičius džiaugiasi, kad naujas Atminties koplyčios stogas pagamintas toks pat, koks buvo, o vėjarodė liko senoji. D. Pavalkio nuotr.
1994 m. Lukšių miestelio centre, buvusios autobusų stotelės vietoje, jos negriaunant, buvo tuometinio Lukšių viršaičio Vido Cikanos suprojektuota Atminties koplyčia, skirta tremtyje mirusių, partizaniniame judėjime ir sovietų lageriuose žuvusių Lukšių parapijos gyventojų atminimui.
Tačiau per daugiau nei trisdešimtmetį po pastatymo supuvo medinės stogo konstrukcijos. Lukšių miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius pasakojo, kad šiemet Lukšių seniūnijoje esančių trijų bendruomenių susitarimu nutarta savivaldybės skirtas bendruomenėms lėšas (1 tūkst. 267 eurus) skirti būtent naujam Atminties koplytėlės stogui.
D. Pavalkio nuotr.
„Naujas koplyčios stogas pagamintas autentiškas – toks, koks buvo. Neseniai stogą tik uždėjom. Noriu padėkoti visiems, prisidėjusiems prie naujo stogo darbų ir atminties išsaugojimo. Dar liko pritvirtinti medines konstrukcijas. Vėjarodė su koplyčios pastatymo metais taip pat liko autentiška. Planuojame sutvarkyti mūrinės koplyčios dalies jau apibyrėjusį tinką, ją baltai perdažyti“, – likusius darbus vardija seniūnas.
Koplyčios viduje ant postamento iš vardais ir datomis sužymėtų akmenėlių sudėta piramidė. Seniūnas sako, kad dar reikės atnaujinti ir užrašus ant akmenų.
Lolita iš Šakių:
