Toliau atsodinamas Gelgaudiškio miškas – bendrystės, vienybės ir tvarumo simbolis

Toliau tęsiamas Gelgaudiškio miško atsodinimas: šiemet talkininkai sodino ąžuoliukus, liepaites bei egles. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Gelgaudiškio miškas sulaukė gausaus būrio talkininkų – miško sodintojų. Į talką atskubėjo savivaldybės administracijos, Šakių socialinių paslaugų centro, Gelgaudiškio seniūnijos darbuotojai, Gelgaudiškio miesto ir mokyklų bendruomenės, seniūnai bei daugelis kitų gamtai neabejingų žmonių.

Pernai Gelgaudiškio miške balandžio mėnesį, per Nacionalinį miškasodį, talkininkai pasodino apie penkis tūkstančių ąžuolo, eglės, pušies, klevo, liepos, juodalksnio sodinukų.

Kaip žinia, Gelgaudiškio miško egles pradėjus naikinti žievėgraužiui tipografui, pažeisti medžiai buvo iškirsti, per trejus metus mišką turi atkurti savivaldybė, nes yra miško valdytoja (valdo patikėjimo teise).

miskasodis talka2Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius džiaugiasi Gelgaudiškio bendruomene bei savivaldos ir įvairių įstaigų žmonėmis – visais, kuriems rūpi Gelgaudiškio miškas. D. Pavalkio nuotr.

Tad praėjusį ketvirtadienį savivaldybės administracijos vadovai, skyrių vedėjai ir specialistai mielai darbą kabinetuose iškeitė į medelių sodinimą Gelgaudiškio miške. Pravedęs instruktažą, kaip reikia sodinti medžių sodininkus, Ūkio ir investicijų skyriaus vyriausiasis specialistas Virgilijus Martinkevičius informavo, kad šios talkos metu numatyta apsodinti du po maždaug 40 arų plotus, iš viso keturis tūkstančius ąžuolo, liepos ir eglės sodinukų.

„Yra parengtas Gelgaudiškio miško atkūrimo projektas. Pernai užsodinta medeliais buvo apie 1,8 ha. Šiemet turime užsodinti 3,7 ha. Šiandien talkininkai užsodins tik nedidelę dalį miško, likusią užsodins rangovas“, – pasakojo V. Martinkevičius.

Nieko nelaukę miško sodintojai, nešini sodinukais ir kastuvais, pasklinda po kirtavietę ir kimba į darbą. Smagu pakalbinti besidarbuojančius. Gelgaudiškietė, „Nemuno“ mokyklos Gelgaudiškio skyriaus tikybos mokytoja Vilma Sluoksnaitienė į talką atėjo su aštuntokais.

„Džiaugiuosi tokiomis iniciatyvomis, prie kurių gali ir mokykla, bendruomenė prisidėti. Gelgaudiškio parko ir miško gyvavimą stebiu ir man jis labai rūpi. Skaudu buvo žiūrėti į vabalų apniktus, ruduojančius medžius. O kai iškirto juos, žiūriu ir ta tuštuma priminė man Baranausko žodžius – „tik ant lauko pliko kelios pušelės apykreivės liko!..“ – sako V. Sluoksnaitienė. – Ar daug medžių esu pasodinusi? Kažkada teko dirbi Šilagirio medelyne ir daug medelių išauginau nuo sėklytės.“

miskasodis talka3Talkos metu medeliais buvo užsodintas beveik vienas hektaras miško, likusius tris hektarus šiemet jau sodins miško darbų rangovas. D. Pavalkio nuotr.

Bendruomenės „Atgaiva“ pirmininkė Ilona Šeflerienė prisiminė, kad šis miškas buvo neatsiejama jos gyvenime dalis, ypač vaikystėje labai mėgdavo eiti į Gelgaudiškio mišką grybauti, uogauti.

„Kai pradėjo kirsti ligotus medžius, svarsčiau, kad tiek žmogų, tiek gamtą, augmeniją užklumpa ligos. Bet medžiai bus atsodinti. Viskas turi atsijauninti, atsigaivinti. Manau, tai natūralus procesas. Tikiu, kad čia buvo parkas, miškas yra ir bus“, – teigė I. Šeflerienė.

Džiugu talkoje sutikti ir rajono seniūnus. Kidulių seniūnė Renata Švelnytė-Mykolaitienė sako, kad kaimyniškai į talką atvyko kartu su vyru.

„Mano tėtis miškininkas. Tad per gyvenimą medžių jau daug esu pasodinusi, daugiausiai namų aplinkoje. Mokam medžius sodinti, tai galim ir kitiems padėti“, – šypsosi seniūnė.

Kalbinta Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė sako, kad tai tvarumą puoselėjanti akcija.

„Ši medžių sodinimo talka – gražus bendrystės, susibūrimo pavyzdys. Kviečia – atliepk, atvažiuok, padėk. O dėl miškų kirtimo? Man buvo labai skaudu, kai buvo kertamas miškas šalia Gražiškių koplytėlės. Bet negali visur būti sengirė, specialistai, manau, įvertina, reikalingas ir jaunuolynų sodinimas“, – svarsto seniūnė.

Gelgaudiškio miškasodyje savivaldybės vicemerė Gintautė Didžbalienė dalyvauja pirmą kartą. Tačiau vicemerei medžių sodinimas – ne naujovė. Ji pasakojo, kad pirmosios ekologijos ir aplinkotyros studijos buvo Miškų fakultete, tad medelių sodinimas buvo neatsiejama studijų dalis.

„Džiugu, kad tiek savivaldybės darbuotojų dalyvauja talkoje, tokios veiklos, manau, labai reikalingos, ypač kolektyvo mikroklimatui gerinti“, – sako vicemerė.

Talkoje dalyvauja ir Šakių socialinių paslaugų centro darbuotojos. Kalbinta įstaigos vadovės pavaduotoja socialiniams reikalams Brigita Olensevičienė atviravo: „Prisidėjimas prie šios medžių sodinimo talkos skatina bendruomeniškumą. Mūsų įstaiga šiuo metu esame komandos formavime. Turime pokyčių. Manau, tokių bendrų veiklų metu kuriam ir savo kolektyvo bendrystę.“

Atsodinamu Gelgaudiškio mišku ir talkininkais, kuriems šis miškas rūpi, džiaugiasi ir miesto seniūnas Valdas Dumčius.

„Deja, žievėgraužio tipografo vabalai ir toliau naikina egles. Svarbiausia yra kontroliuoti jų plitimą. Tai ir yra daroma. Tuo užsiima savivaldybės atsakingas specialistas, – sako seniūnas. – Gelgaudiškio miškas yra mūsų visų miškas. Šiandien džiugu matyti gelgaudiškiečius, kitus žmones, kuriems šis miškas yra labai svarbus.“

Šnekiname ir energingai su kastuvu besidarbuojantį rajono merą Raimondą Januševičių ir smalsaujame, ar dažnai pastaruoju metu jam tenka darbuotis su kastuvu? Meras atvirauja, kad neseniai namų ūkio darže teko su kastuvu perkasti didelę krūvą komposto.

„Niekada nepraleidžiu Nacionalinio miškasodžio. Jau koks dešimtmetis. Įsimintiniausias buvo prieš trejus metus miškasodis Lekėčiuose, kuomet pliaupiant lietui sodinom pušies ir maumedžio sodinukus, kuriems sužaliavus turėjo pasimatyti pavadinimas Lekėčiai“, – prisiminimais dalijosi meras.

Po miškasodžio talkininkų bendrystė tęsėsi Gelgaudiškio parko aikštelėje, vadinamoje Žvaigždėje, kur gardžia sriuba vaišino „Nemuno“ mokyklos Gelgaudiškio skyrius ir „Šaltinio“ ugdymo centras.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar Lekėčiai turi potencialo tapti kurortine teritorija?

klausimelis 06 02Odeta iš Šakių:

Gali būti ir Gelgaudiškis. Yra Nemunas. Juo jau plaukioja laivelis, esu plaukusi, visai smagiai. Lekėčius žinau minimaliai. Žinau, kad yra šaltinis. To krašto miškuose nesu lankiusis. Jei Lekėčiai sieks kurorto statuso, kodėl gi ne. Gal atsirastų geresnė dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra, sujungianti su Kaunu. Tik, manau, su šalies kurortais sunku bus konkuruoti.

klausimelis 06 02 2

Virginija iš Šakių:

Lekėčių, kaip kurorto, kol kas nematau. Lekėčiai man kaip išskirtiniu kraštovaizdžiu pasižyminti vietovė. Labiau tinkama vieta laisvalaikiui, o ne poilsiui. Kad taptų kurortu, turėtų būti sukurti pažintiniai takai, lankomi objektai. Paliekio dvaras galėtų būti įtrauktas. Norisi, kad atvažiavus  būtų ką veikti, pamatyti, kur maitintis. O jei tik suteiktas kurorto vardas? Aš Kriūkus matyčiau kurortu. Netoliese Ilguva su savo dvaru. O štai Plokščių nereiktų paversti kurortu, prarastų savo savitumą. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.