Artėjant žiemos laikotarpiui, dviračių tako tarp Šakių ir Lukšių statybos darbai po truputį artėja prie technologinės pertraukos. Vis dėlto projekto vykdytojai ramina, kad iki jos spės atlikti visus eismui paleisti būtinus darbus. Deja, kai kurie A. Tatarės g. gyventojai griebiasi už galvų, nes, vos iškritus didesniam kritulių kiekiui, jų sklypai tiesiog skęsta, kai iki šių miestelyje vykdomų grandiozinių darbų tokios problemos čia nebuvę.
AB „Via Lietuva“ informuoja, kad šiuo metu jau įgyvendinta apie 75 proc. visų numatytų darbų.
Kaip buvo publikuota ankstesniuose „Draugo“ straipsniuose, vykdant šį projektą susidurta su nenumatytais iššūkiais.
„Projekto vykdymo metu atsirado projekte nenumatytų darbų – buvo aptiktas senas akmeninis grindinys, teko tikslinti vandens nuvedimo sprendinius. Dėl šių papildomų darbų su rangovu pasirašyti papildomi susitarimai, kurių įvykdymui suteiktas papildomas terminas“, – aiškino AB „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas Vytenis Radžiūnas.
Prasidėjus pėsčiųjų ir dviračių tako klojimo darbams, smarkiau palijus, lukšietė Aldona šaukiasi pagalbos, kad tvinsta kiemas. Moteris sako nežinojusi ir neturinti galimybės paviršinio vandens nuotekas prisijungti prie centralizuotų tinklų. D. Pavalkio nuotr.
Anot jo, sprendžiant netikėtai iškilusius klausimus glaudžiai bendradarbiauta su Šakių rajono savivaldybe, UAB „Šakių vandenys“ bei Kultūros paveldo departamento specialistais.
„Visoms suinteresuotoms šalims pavyko rasti optimaliausius sprendinius, kuriuos rangovas UAB „Alkesta“ galėjo įgyvendinti“, – teigė V. Radžiūnas.
Darbus planuojama pabaigti ir atidaryti eismą iki šių metų gruodžio 15 dienos – būtent tuomet prasidės žiemos technologinė pertrauka statybose. O galutinis terminas priklausys nuo oro sąlygų, nes asfaltavimo darbus galima atlikti tik esant palankiems orams. Esant nepalankiems orams, darbai būtų tęsiami pasibaigus technologinei pertraukai, t. y. nuo kitų metų kovo vidurio.
„Iki technologinės pertraukos pradžios visi darbai, kurie reikalingi tam, kad būtų paleistas eismas, bus atlikti, todėl eismo ribojimų nebus“, – patikino specialistas. 
Nors kai kurie gyventojai sako tik dabar sužinoję, kad reikės patiems ir savo lėšomis prisijungti prie nuotekų tinklų, seniūnas Vytautas Andziulevičius tvirtina, kad gyventojai apie tai buvo informuoti anksčiau. D. Pavalkio nuotr.
Projektą vykdo AB „Via Lietuva“, o rangos darbus atlieka konkurso būdu pasirinkta UAB „Alkesta“. Pagal pirminį darbų grafiką, visus dviračių tako įrengimo ir kelio remonto darbus ketinta baigti iki spalio pabaigos. Sutartis su rangovu UAB „Alkesta“ pasirašyta praėjusių metų lapkritį, o realūs darbai prasidėjo šių metų kovo mėnesį. Iš viso numatyta nutiesti 6,357 km ilgio dviračių taką. Tako įrengimas apima ne tik naujos asfaltbetonio dangos paklojimą, bet ir kompleksinius infrastruktūros darbus – Lukšių miestelyje, A. Tatarės gatvėje, tvarkomi paviršinių nuotekų tinklai, rekonstruojami ir sutvirtinami susilpnėję kelio pagrindai. Projekto vertė siekia beveik 3,8 mln. eurų. Visgi, kai greta gatvės neliko griovio, į kurį nubėgdavo paviršinis vanduo, o čia buvo suformuotas dviračių takas, kuris yra aukščiau už sklypus, jau vasarą po gausesnio lietaus kai kurie sklypai tiesiog plaukė, o antradienį, užtvinus kiemui, pagalbos, skambindama „Draugui“, kvietėsi šioje gatvėje gyvenanti senjorė Aldona.
„Skęstu... Be čebatų iš kiemo išeiti neina. Ir elektros skydinė vandeniu apsemta. Anksčiau buvo padarytas vamzdukas, kuriuo lietaus vanduo ir nubėgdavo.
Čia sutiktas miestelio seniūnas Vytautas Andziulevičius Aldonai pažadėjo patarpininkauti, kad atvažiuotų vietos gyventojas su technika ir iškastų tranšėją, kad moteris galėtų prisijungti prie centralizuotų tinklų. Pasak seniūno, iš kiekvieno paviršinio lietaus surinkimo šulinio išvestas įvadas, prie kurio gyventojas lietaus nuotekas turi prisijungti jau savo lėšomis.
D. Pavalkio nuotr.
Aldona išsikvietė ir anūką Ernestą, kuris gelbėti močiutės atvyko iš Marijampolės.
„Kai iškėlė aukščiau virš sklypo kelią, vos palijus pradėjo semti kiemą. Tik dabar seniūnas paaiškino, kad turime savo lėšomis prisijungti paviršines nuotekas prie įrengto lietaus surinkimo šulinio. Apytiksliai tik žinau, kur tas mūsų lietaus nuotekų vamzdis. Gal kokiam dviejų metrų gylyje. Šalia elektros skydinė yra. Bet kasinėti negali. Tai ar senas žmogus eis ir kas?“ – už galvos susiėmęs kalbėjo Ernestas.
Greta Aldonos sodybos iš abiejų pusių esančiuose sklypuose taip pat vietomis tyvuliavo vanduo. Vienos iš sodybų gyventojas teigė, kad pats kreipėsi į kelininkus, teiravosi, ar įrengiant pėsčiųjų ir dviračių taką įrengta ir lietaus surinkimo sistema, o jam buvo paaiškinta, kur yra įrengtas paviršinio vandens surinkimo šulinys ir kad jis pats turi prie šulinio įvado prisijungti lietaus nuotekas.
Einant A. Tatarės gatve matyti, kad dar trijų sodybų kiemuose telkšo balos.
„Žinau, kad patiems reikia pasijungti, kad vanduo iš sklypo nubėgtų į tuos šulinukus. Tą mes jau kaip ir padarėme savo lėšomis. Bet mano sklypas yra žemas, todėl, kai dabar ištisai lijo, laikosi vanduo. Pavasarį ieškosim išeities“, – komentavo šios gatvės gyventoja Lina. 
D. Pavalkio nuotr.
Kitos sodybos savininkas Jonas teigė, kad jo niekas neinformavo, kad paviršines nuotekas reikės patiems prisijungti prie centralizuotų tinklų.
„Buvau nusivedęs lietaus vandenį į griovį, darbininkai griovį užkasė ir sakė, kad padarys šulinuką ir reikės atsivesti į jį vamzdį. Teks pačiam pasidaryti“, – teigė Jonas.
Kaip paaiškino „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovas V. Radžiūnas, pėsčiųjų ir dviračių take yra įrengti paviršinio vandens surinkimo šuliniai, o gyventojams suteikta galimybė prie jų prisijungti.
„Gyventojai apie galimybę prisijungti prie vandens surinkimo šulinių buvo informuoti, taip pat buvo paaiškinta, kad prisijungti turi patys gyventojai. „Via Lietuva“ negali investuoti į ne jai patikėjimo teise valdomą turtą, todėl darbus atliekantis rangovas negali dirbti privačiuose sklypuose ir prijungti prie vandens surinkimo šulinių įvadų“, – teigė V. Radžiūnas ir pridūrė, kad pėsčiųjų ir dviračių takas yra šaligatvio tipo. 
D. Pavalkio nuotr.
Pagal teisės aktus, šaligatvis turi būti įrengtas su kelio bortais ir tokios kategorijos ir intensyvumo kelyje negali būti viename lygyje su kelio važiuojamąja dalimi. Todėl fiziškai šaligatvis yra aukščiau nei anksčiau buvo kelio kelkraštis.
Tad komunikacijos trūkumas ar paprasto žmogiškumo stoka privedė prie to, kad dabar skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas, nors galbūt sptęsti prisijungimo klausimą buvo galima kompleksiškai ir tada, kai buvo įrenginėjama paviršinio vandens surinkimo sistema...
Zigmas iš Gotlybiškių:
