„Pusė mūsų bažnyčios choro sugrįžo į Lietuvą“, – tendenciją asmenine patirtimi iliustruoja viena iš buvusių Dublino chorisčių Laura Urbanavičienė, po ilgų Airijoje praleistų metų ir pati parvykusi į gimtuosius Lukšius. Emigracija, anksčiau tirpdžiusi gyventojų skaičių, jau šešti metai iš eilės su pliusu – į Lietuvą grįžta daugiau mūsų tautiečių nei išvyksta. Ši tendencija – puiki galimybė regionams pasigerinti demografinius rodiklius. Kaip ją išnaudoja Šakiai? Savivaldybėje diasporos koordinavimo funkcija dar tik įveiklinama. „Pradedame nuo tuščio popieriaus lapo“, – pripažįsta meras Raimondas Januševičius.
„Grįžome dėl Lietuvos“
Jau antrus metus L. Urbanavičienė vadovauja Lukšių bendruomenės centrui, jos vyresnėliai lanko Lukšių ugdymo įstaigas, vyras Antanas sukasi tarp darbų ir toliau gilina profesines žinias studijuodamas. Visas šeimos gyvenimas – čia, Lauros gimtinėje, į kurią grįžo 2022-aisiais po 17 Airijoje praleistų metų.
Į Lietuvą, anot moters, juos parvedė vertybės. Traukė namai, norėjosi būti šalia tėvų. Antano mama mirė jiems esant svetur, šeimai tai tapo skaudžiu išgyvenimu.
„Grįžome dėl Lietuvos. Lietuviai esame, reikia būti namie – ten, kur šaknys“, – trumpais žodžiais širdies trauką nusako ji.
„Dubline mums viskas buvo puiku, nuolat žengėme į priekį, gyvenimas gerėjo. Pradėjau nuo paprastų darbų, vėliau buvau administratore advokatų kontoroje, kuri, beje, pirmoji Airijoje pradėjo dirbti su lietuviškomis bylomis. Laimėjusi konkursą perėjau į valstybinį sektorių, pastaruosius šešerius metus dirbau leidimus žvejybiniams laivams išduodančioje institucijoje. Žinia, kad grįžtame į Lietuvą, daug ką pribloškė. Draugai, pažįstami laimino mūsų pasirinkimą, bet kartu stebėjosi, kaip galiu palikti tokią gerą poziciją ir važiuoti į nežinią“, – pasakoja L. Urbanavičienė. 
Asmeninio archyvo nuotr.
Nebuvo abejonių, kad šeima įsikurs Lauros gimtuosiuose Lukšiuose, kur laukė dar 2017 m. įsigyta ir po truputį įrenginėjama sodyba. Iš Linkuvos (Pakruojo r.) kilusio Antano įkalbinėti nereikėjo – jam patinka Zanavykija, šio krašto žmonės.
Įsikūrus Lukšiuose, Laurai daugiausia laiko užima motinystės reikalai. 2022-aisiais iš emigracijos šeima grįžo su sūneliu Samueliu. Dar tais pačiais metais gimė antrasis sūnelis Teodoras, dabar pora sūpuoja trečiąjį – 11 mėnesių Leonardą.
Tuo metu Antanas, diplomuotas psichologas, emigracijoje baigęs bakalauro studijas, dabar siekiantis magistro diplomo Vytauto Didžiojo universitete, savo žinias pritaiko bent keliose rajono įstaigose, taip pat teikdamas asmenines konsultacijas šeimoms. Pagrindinė darbovietė – Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centras, kur dirba su protinę negalią turinčiais paaugliais. 
Asmeninio archyvo nuotr.
„Atvirai kalbant, ten buvo lengviau, pirmiausia finansiškai. Buvome susikūrę draugų ratą, turėjome daug įvairių veiklų, gyvenome visavertį gyvenimą... Bet čia namai, čia savas kraštas. Antanas mėgsta kartoti, kad nė vieną minutę nesigailėjo grįžęs. Aš irgi įžvelgiu tik gerąsias puses – Lukšiuose labai patogu auginti vaikus – ir darželis, ir mokykla vietoje, aplinkui gamta, turime savą kiemą“, – pašnekovė pabrėžia, kad namo ją sugrąžino meilė gimtajam kraštui, nustelbusi racionalius „už ir prieš“.
Laura ir Antanas tebelanko Dubline likusius draugus, bet jų ten vis mažėja. Viena po kitos šeimos grįžta į Lietuvą, motyvas visų vienas – namų trauka. Laura prisipažįsta, kad giedoti „Tautišką giesmę“ Airijoje ir Lietuvoje – ne tas pats. Būnant svetur tai kaskart jaudinantis momentas, primenantis, kokia didelė garbė ir pareiga būti lietuviu ir mylėti savą kraštą.
Asmeninio archyvo nuotr.
Regionai taip pat įgauna patrauklumo
Kaip rodo Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento kasmet atliekama Lietuvos diasporos nuomonės apklausa, ir šiandien lietuvius svetur vilioja pirmiausia ekonominės priežastys, geresnio gyvenimo paieškos.
„Ir jau kelinti metai iš eilės užsienio lietuviai įvardina, kad svarbiausia priežastis, dėl ko jie grįžta ar planuotų grįžti ateityje, – šeima ir artimieji. Dažnai tai senstančių tėvų priežiūra, noras, kad vaikai pradėtų lankyti mokyklą Lietuvoje, kurtų ryšį su seneliais“, – priešingą kryptį – atgal į Lietuvą – komentuoja Užimtumo tarnybos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Martinkėnienė, beje, mūsų kraštietė, kilusi iš Griškabūdžio, iniciatyvos „Gal į Lietuvą“ koordinatorė.
Pernai 68 proc. apklaustųjų nurodė svarstantys, ketinantys grįžti, nes čia gyvena šeima, draugai, 27 proc. teigė, kad niekur kitur nesijaučia taip gerai kaip Lietuvoje, 20 proc. apie sugrįžimą galvoja, nes nori dirbti ir kurti Lietuvai. 
Gal į Lietuvą koordinatorės. Asmeninio archyvo nuotr.
Šeštus metus iš eilės į Lietuvą grįžta daugiau mūsų tautiečių nei išvyksta – E. Martinkėnienės pateiktais duomenimis, pernai sugrįžo 21,5 tūkst. lietuvių, o išvyko 15 tūkst.
„Žmonės daugiausiai grįžta į didžiuosius miestus, bet regionuose grįžtančiųjų taip pat daugėja. Į Šakių rajono savivaldybę, pagal Valstybinės duomenų agentūros duomenis, 2024 m. sugrįžo 159 asmenys, 2025 m. duomenys bus patikslinti vasario pradžioje“, – informuoja specialistė.
Per 2024–2025 m. laikotarpį Užimtumo tarnybos Šakių skyriuje buvo registruoti 73 bedarbiai, grįžę iš emigracijos. 2026m. sausio 12 d. duomenimis, aktyvioje apskaitoje yra 19 klientų, sugrįžusių iš užsienio.
„Per dvejų metų laikotarpį 26 grįžę emigrantai sėkmingai įsidarbino, penki asmenys pradėjo savo verslą. Vienas klientas dalyvavo profesinio mokymo programoje, įgijo konditerio kvalifikaciją ir šiuo metu sėkmingai dirba pagal specialybę. Dar du klientai buvo įdarbinti pasitelkus rėmimo priemones (įdarbinimas subsidijuojant)“, – Šakių situaciją pristato Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento atstovė Gabrielė Monkevičiūtė.
Kauną įmanoma nukonkuruoti
Pradėjus regionuose formuoti aktyvesnę diasporos ryšių koordinavimo praktiką, savivaldybės skatinamos palaikyti ryšius su užsienyje gyvenančiais kraštiečiais, integruoti emigravusius lietuvius į jų kilmės vietų gyvenimą. Šakių rajono savivaldybėje ši funkcija priskirta jaunimo reikalų koordinatorei Juditai Ambrasienei. Pradėjusi eiti pareigas praėjusių metų liepą, ji organizavo nuotolinį renginį, kviečiantį dialogui vietos verslą, savivaldos atstovus, užsienyje gyvenančius kraštiečius. Vis tik pastarųjų ši iniciatyva nesudomino, norinčiųjų dalyvauti neatsirado.
„Bandysime įsibėgėti. Grįžtančiųjų, besidominčiųjų srautai labai priklauso nuo viešinimo. Artimiausiu metu ketinu atnaujinti informaciją savivaldybės svetainėje apie galimybes įsikuriant mūsų rajone – darželių, mokyklų infrastruktūrą, darbo rinką, investicijas. Juk žmonės dažniausiai grįžta arba į didžiuosius miestus, arba į savo gimtą kraštą. Tad norime vienoje vietoje pateikti visą informaciją apie tai, kas jų laukia čia, Šakių rajone“, – sako už diasporos koordinavimą atsakinga specialistė. 
Susitikimas su Olandijoje studijuojančiais lietuviais. Asmeninio archyvo nuotr.
Šakių rajono savivaldybė kasmet skiria lėšų diasporos vaikų vasaros poilsiui. Pernai rajone organizuotose vasaros užimtumo stovyklose dalyvavo dvylika vaikų, tam skirta 1000 eurų biudžeto lėšų. Tokio pat dydžio suma nukreipta į Lukšių Vinco Grybo gimnaziją dviejų į šią seniūniją grįžusių vaikų gimtosios kalbos įgūdžiams gerinti.
„Nei sąrašų, nei statistikos, kiek mūsų kraštiečių išvykę, kokiose šalyse jie yra įsikūrę, negavau. Ką pati susikursiu, tą turėsiu, – pripažįsta J. Ambrasienė, informacijos apie kraštiečius svetur ieškanti ir vietos spaudoje, mezganti ryšius per socialiniuose tinkluose susikūrusias lietuvių bendruomenių grupes. – Kaip rasti priėjimą prie kraštiečių, kaip juos sudominti, tai jau mano fantazijos reikalas.“
Šakių rajono galimybes pritraukti grįžtančiuosius ji vertina realistiškai: vargu ar pavyks suvilioti besidairančius į Vilnių ar Klaipėdą kraštiečius, tačiau „nukonkuruoti Kauną“ – kodėl gi ne.
„Turime aiškiai pateikti mūsų privalumus, pristatyti teigiamus pokyčius – dvejojančiam, ar į Kauną, ar į gimtinę, atsirastų ne vienas pliusas Šakių naudai“, – neabejoja J. Ambrasienė.
Svarbu išryškinti krašto privalumus
Šakių rajono meras Raimondas Januševičius pripažįsta, kad darbas su diaspora savivaldybėje pagreitį pradeda įgauti tik dabar, priskyrus šias funkcijas jaunimo reikalų koordinatorei.
„Pradedama nuo tuščio popieriaus lapo. Kol kas didesnės iniciatyvos iš savivaldybės nėra, bet turime gražių pavyzdžių – nemažai grįžtančių Zanavykų krašto žmonių, kuriančių verslus, aktyviai įsiliejančių į vietos bendruomenes. Pačioje savivaldybėje, Ūkio ir investicijų skyriuje dirba konkursą laimėjusi specialistė, grįžusi iš emigracijos Norvegijoje. Į Lukšius prieš keletą metų grįžusi šeima ėmėsi užtepėlių gamybos verslo, sėkmingai plečiasi atradę išskirtinę nišą. Jaunas IT specialistas buvo pas mus užsukęs darbo pokalbiui, dabar jis yra pakviestas atlikti pilietinę pareigą, bet po kariuomenės tikimės bendradarbiauti“, – teigiamus pavyzdžius vardija meras, pripažindamas, kad jų nemažai, tik ne visa informacija pasiekia savivaldybę.
Bendraudamas su svetur gyvenančiais tautiečiais, jis dažniausiai girdi klausimą apie ugdymo sąlygas rajone. Jomis domisi ne tik išvykusieji iš mūsų krašto, vadinasi, jaunos šeimos nori įleisti šaknis ten, kur geriausia jų vaikams.
„Neformalus švietimas Šakiuose gerai išplėtotas – baseinas, meno mokykla, sporto centras, bušido, cirko mokykla, mėgėjų meno kolektyvai, skautų organizacijos... Mūsų regionas gali pasiūlyti vaikams įvairiapusį užimtumą bei galimybes, įskaitant pasiekiamumą iš atokesnių vietovių“, – vietos privalumus vardija R. Januševičius, pridurdamas, kad netrukus visos rajone teikiamos paslaugos, taip pat ir informacija, reikalinga diasporai, bus pateikiamos ir kuriamoje skaitmeninėje savivaldybės programėlėje.
Remiantis geruoju kitų savivaldybių pavyzdžiu, pirmiausia būtina visą informaciją padaryti prieinamą, pasirūpinti kryptinga sklaida per užsienio atstovybes, diasporos bendruomenes.
Tačiau esminis argumentas grįžti į gimtąsias vietas, R. Januševičiaus nuomone, tautiečiams yra sentimentai savam kraštui, noras atiduoti jam duoklę. Jis ir pats tą yra patyręs, kadaise grįžęs į Šakius po keliolikos svetur praleistų metų.
Rida iš Plokščių:
