Naujausi duomenys rodo, kad dabar lietuviai internete praleidžia 68 valandas per savaitę, iš kurių 1 valandą bendrauja su dirbtinio intelekto pokalbių robotais, rašoma „NordVPN“ pranešime spaudai.
Kibernetinio saugumo bendrovės „NordVPN“ tyrimas rodo, kad pagal dabartinę tendenciją vidutinis lietuvis praleis 31 metus ir 20 dienų savo gyvenimo prisijungęs prie interneto. Tai 5 m., 9 mėn. ir 20 d. daugiau, lyginant su tuo pačiu tyrimu, atliktu 2022 m. Palyginti su vidutine 76 m. gyvenimo trukme, lietuviai daugiau nei du penktadalius viso savo gyvenimo faktiškai atiduoda skaitmeniniam pasauliui. Žmonėms vis daugiau laiko praleidžiant internete, keičiasi ir skaitmeninis gyvenimas: 2026 m. dirbtinis intelektas (DI) iš naujos technologijos tapo kasdiene priemone, kuria daugelis žmonių naudojasi reguliariai. Remiantis tyrimo duomenimis, lietuviai pradeda naršyti internete 8.00 val. ryto, o atsijungia tik apie 22.00 val.
„Trys dešimtmečiai, praleidžiami internete, nėra vien statistika. Tai esminis žmogaus gyvenimo būdo pokytis, – teigia „NordVPN“ vyriausiasis technologijų vadovas Marijus Briedis. – Matome, kaip skaitmeninės platformos kolonizuoja mūsų laiką, o riba tarp realaus gyvenimo ir internetinio gyvenimo faktiškai išnyko, todėl esame labiau pažeidžiami nei bet kada anksčiau.“ Kuo daugiau laiko žmonės praleidžia internete, tuo daugiau atsiveria galimybių sukčiavimui, vyksta pernelyg didelis informacijos bendrinimas, o skaitmeniniai įpročiai persiduoda į visas kasdienio gyvenimo sritis: nuo darbo bei laisvalaikio iki DI grįstos pagalbos.
Lietuviai internetą dažnai naudoja pramogoms, iš kurių naršymas socialiniuose tinkluose dominuoja ir užimanti 8 val. ir 3 min. per savaitę. Šiek tiek mažiau laiko skiriama žiūrėti internetinius vaizdo įrašus (5 val. 53 min.) ir stebėti televizijos laidų bei filmų transliacijas (3 val. 55 min.), o muzikos klausymasis užima 3 val. ir 31 min. per savaitę. Išpopuliarėjus DI, dabar lietuviai kiekvieną savaitę praleidžia 1 val. bendraudami su DI pokalbių robotais. Nors šiuo metu tik 11 proc. DI laiko esmine jų kasdienybės dalimi, 21 proc. jau yra įsitikinę, jog ši technologija pagerino jų gyvenimą.
Lietuviai bendrina asmens duomenis internete nepaisydami nuolat didėjančių saugumo grėsmių, galima sakyti, kad asmens duomenų požiūriu lietuviai tebėra nepaprastai atviri. Tyrimas parodė, kad 87 proc. lietuvių internete yra pasidalinę savo vardu ir pavarde, 77 proc. – savo gimimo data, o 62 proc. įvairiose internetinėse platformose yra nurodę savo namų adresą. Taip pat 36 proc. lietuvių prisipažįsta neįsivaizduojantys, kaip galėtų praleisti visą dieną be interneto. Šis nuolatinis ryšys lėmė augančią „antrojo ekrano“ kultūrą: 22 proc. respondentų pripažįsta, kad tikrina socialinius tinklus, tuo pačiu metu žiūrėdami laidas ar filmus.
DI vis labiau įsiliejant į kasdienį gyvenimą, turi keistis ir mūsų požiūris į saugumą, sako specialistai. Norint apsisaugoti nebepakanka vien kurti stiprius slaptažodžius. Taip pat būtina suprasti, kaip mūsų duomenis renka, naudoja ir apdoroja DI sistemos, su kuriomis bendraujame kiekvieną dieną.
Siekdamas apsaugoti jūsų 31 metų skaitmeninę patirtį nuo naujų DI eros pavojų, M. Briedis nurodo šiuos pagrindinius saugumo veiksmus, kurių privalote imtis: stebėti, ar nėra duomenų nutekėjimo ir tapatybės vagysčių; naudoti patikimą saugumo programinę įrangą; tikrinti nuorodas, el. laiškus ir nepageidaujamus pranešimus; vengti bendrinti neskelbtiną asmeninę ar finansinę informaciją su DI priemonėmis ir internetinėmis platformomis; aktyvinti naujos kartos antivirusinę programą; būti budriems dėl nuolat kintančių duomenų viliojimo būdų; apsaugoti konfidencialius pokalbius.
Tyrimą užsakė „NordVPN“, jį atliko „Norstat“ 2026 m. balandžio 1–17 d. Iš viso buvo apklausta daugiau kaip 20 tūkst. interneto naudotojų iš 20 šalių, taip sustiprinant pasaulinę tyrimo apimtį. Lietuvoje reprezentatyviąją šalies imtį sudarė 1 005 respondentai, kurių amžius 18–74 m., o kvotos buvo nustatytos pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.
Samanta iš Sintautų:
