Liepos 23 d. savivaldybės posėdžių salėje pristatytos preliminarios Panemunių regioninio parko funkcinių zonų ir buferinės apsaugos zonos ribos. Susitikime su plano rengėjais daugiausia diskutuota dėl planuojamos regioninio parko plėtros Gelgaudiškio ir Kidulių seniūnijose. Žemdirbių, savivaldybės atstovai, seniūnai, kėlė klausimą dėl regioninio parko plėtros pagrįstumo, ragino plano rengėjus įsiklausyti į vietos gyventojų nuomonę ir, užuot plečiant parko ribas dirbamų žemių sąskaita, svarstyti galimybę jas mažinti.
Ribos bus koreguojamos
Rengiant Panemunių regioninio parko planavimo schemą, numatoma išplėsti parko ribas ir mūsų rajono teritorijoje. Šis klausimas jau ne kartą buvo aptartas susitikimuose su planavimo organizatore – Valstybine saugomų teritorijų tarnyba – ir plano rengėja UAB „Kraštotvarka ir teritorijų planavimas“. Šio susitikimo metu buvo pristatytos preliminarios ribos, kurios, planuotojų teigimu, dar bus koreguojamos. Projekto vadovė ir plano rengėja Aušra Kitovienė, aptardama ribas pagal seniūnijas, nurodė, kad Lekėčių seniūnijoje kol kas dar nėra priimtas sprendimas dėl Pavilkijo teritorijos, kurioje įrengta automobilių trasa. Tuo tarpu Pavilkijo dvaro teritoriją siūloma palikti už regioninio parko ribų, nes, planuotojų vertinimu, ji nėra vertinga nei gamtiniu, nei kultūriniu požiūriu. Plokščių seniūnijoje siūloma išplėsti Velniaravio gamtinio rezervato teritoriją, iš regioninio parko teritorijos išimti Plokščių žemės ūkio bendrovės gamybinius pastatus bei atlikti kitus ribų koregavimus.
Trūksta pagrįstumo
Ties Žemąja Panemune (Kriūkų sen.) regioninio parko ribas siūloma plėsti. Pasak plano rengėjų, tokį pageidavimą išreiškę ir Žemosios Panemunės dvaro savininkai. Kriūkų krašto ūkininkė, savivaldybės tarybos narė Raminta Jakelaitienė teiravosi, kodėl į parko teritoriją siūloma įtraukti dirbamas žemes. Ji taip pat kėlė klausimą ir dėl parko plėtros pagrįstumo – kokios konkrečios gamtinės ar kultūrinės vertybės numatomose įtraukti teritorijose yra saugomos ir kodėl jų apsaugai nepakanka šiuo metu galiojančių priemonių.
„Teiksime prašymus, kad dirbamos žemės nebūtų įtraukiamos į parko ribas. Nemeluokit, apribojimų ūkinei veiklai tikrai yra nemažai. Daug metų gyvename parko teritorijoje, tačiau, žiūrint į tą parko teritoriją, niekas ten nesikeičia“, – sakė R. Jakelaitienė.
Atsakydama į pastabas, plano rengėja A. Kitovienė pabrėžė, kad rengiant planavimo schemą nebuvo siekiama iš esmės keisti esamų Panemunių regioninio parko ribų. Anot jos, nustatant naujas ribas buvo dedamos pastangos į parko teritoriją neįtraukti dirbamų žemių. Tačiau meras laikėsi kitokios pozicijos.
„Dar 9-ajame dešimtmetyje parko ribos buvo nubrėžtos gana laisvai, o dabar yra galimybė tai ištaisyti. Norėtume, kad pagaliau būtume išgirsti ir kad, rengiant šį tvarkymo planą, būtų atsižvelgta į čia gyvenančių žmonių poreikius <...> Jeigu parko ribas galima plėsti, kodėl negalima jų mažinti?“ – teiravosi meras, o rengėjai sakė, kad atsisakyti numatytos parko plėtros jie negali, nes planavimo procesas vykdomas vadovaujantis Vyriausybės nutarimu.
Kalbėdamas apie Kriūkų seniūniją, meras taip pat teiravosi dėl tilto per Nemuną ties Kriūkais įtraukimo į planavimo dokumentą. Plano rengėjai paaiškino, kad šia planavimo schema rengiamas gamtosauginio pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, todėl joje dideli infrastruktūros objektai nėra numatomi. Vis dėlto, anot jų, plane gali būti numatyta jungties per Nemuną galimybė.
Gelgaudiškio dvaras – draustinio teritorijoje
Daugiausia klausimų kilo dėl siūlymo Gelgaudiškio dvaro teritoriją priskirti Šilupės geomorfologiniam draustiniui.
„Įvertinome esamas reljefo formas ir siūlome dvaro teritoriją priskirti draustiniui, nes to reikalauja planavimo nuostatos – objektas turi būti vienoje funkcinio prioriteto zonoje“, – aiškino plano rengėja A. Kitovienė pridurdama, kad Gelgaudiškio dvaro parkas neturėtų būti priskirtas miškų ūkio paskirties žemei ir tvarkomas kaip miškas.
Ji taip pat pabrėžė, kad dvarui būtų rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, todėl teritorija būtų tvarkoma kaip kultūros paveldo objektas, nepaisant to, kad patektų į draustinio teritoriją.
Meras pažymėjo, kad savivaldybė perėmė šio miško priežiūrą ir investuoja į jo išsaugojimą, įgyvendindama priemones medynams apsaugoti nuo kenkėjų bei užtikrindama nuolatinę teritorijos priežiūrą.
„Turėtume ieškoti susitarimo – jeigu vienose vietose norime parko ribas plėsti, kitose jas reikėtų mažinti. Kitokio kompromiso dėl savivaldybės pritarimo nebus“, – kalbėjo meras.
Parko ribose – Kidulių dvaras
Iki šiol Kidulių seniūnija nepateko į Panemunių regioninio parko teritoriją, tačiau pagal rengiamą planavimo schemą parko ribas siūloma išplėsti ir šioje seniūnijoje. Pasak plano rengėjos, atsižvelgiant į gyventojų išsakytas pastabas, dirbamos žemės į regioninio parko teritoriją nėra įtraukiamos – siūloma įtraukti tik tas teritorijas, kurios svarbios paukščių buveinių apsaugai. Ji paaiškino, kad Kidulių miestelis ir Kaimelio dvaro teritorija kol kas lieka už regioninio parko ribų, nors dėl Kaimelio dvaro sprendiniai dar bus tikslinami. Tuo tarpu visą Kidulių dvaro teritoriją siūloma įtraukti į regioninį parką, ją priskiriant gyvenamojo prioriteto funkcinei zonai.
Susitikime dalyvavęs savivaldybės tarybos narys Giedrius Pulokas teiravosi, kokią konkrečią naudą kultūros paveldo objektui suteiktų regioninio parko statusas, ar dėl to neatsirastų papildomų apribojimų. Į tai plano rengėjai atsakė, kad dvaro teritorijai būtų rengiamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas, aiškiau apibrėžiantis taikomus apsaugos reikalavimus. Be to, jų teigimu, tai sudarytų palankesnes sąlygas gauti finansavimą kultūros paveldo objekto tvarkybos darbams.
Susitikimo metu ne kartą pabrėžta, kad Panemunių regioninio parko plėtra planuojama atsižvelgiant į „Natura 2000“ teritorijas. Anot plano rengėjų, šių teritorijų ribos yra nustatytos ir negali būti panaikintos.
Savivaldybės specialistė Inga Navlickienė stebėjosi, kodėl siūloma regioninio parko ribas plėsti į Kidulių miestelio teritoriją. Jos nuomone, pakaktų, kad į regioninį parką patektų tik Kidulių dvaro parkas ir teritorija iki Nemuno. Ji taip pat kėlė klausimą, ar nereikėtų iš naujo įvertinti ir „Natura 2000“ teritorijų ribų – patikrinti, ar jos vis dar atitinka nustatytus kriterijus, iš naujo įvertinti saugomų rūšių, įskaitant paukščius, buveines ir kitus gamtosauginius rodiklius.
Prašo neplėsti
Ūkininko Dariaus Ufarto nuomone, planavimo schemos rengėjų tikslas yra išplėsti parko teritoriją, o ne saugoti konkrečias gamtines vertybes. Jis pabrėžė, kad dėl to privačių žemės sklypų savininkams atsiranda papildomų suvaržymų. Ūkininkas Ignas Duoba prašė pateikti konkrečią informaciją, kokiu mastu regioninio parko funkcinės zonos ir buferinės apsaugos zonos ribos bus plečiamos privačių žemės sklypų sąskaita. Jis taip pat teiravosi, ar žemės savininkams numatytos kompensacijos už dėl taikomų apribojimų prarandamas pajamas.
„Ar mes nebeturėsime prieigos prie Nemuno? Kad ir kokias veiklas ateityje sugalvotume, viską turėsime derinti su saugomų teritorijų institucijomis ir prašyti jų leidimo. Jūs ateinate į mano privačią nuosavybę ir keičiate jos naudojimo sąlygas. Mūsų tai netenkina“, – sakė D. Ufartas.
Plano rengėjų atstovas, ekologas ekspertas Liutauras Stoškus pabrėžė, kad žemės ūkio paskirties žemei, patenkančiai į regioninio parko teritoriją, papildomi apribojimai nebus taikomi – galios tik teisės aktuose nustatyti reikalavimai.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotoja Rūta Lapinskienė informavo, kad ūkininkams, kurių žemė patenka į saugomas teritorijas, taikomos didesnės paramos priemonės. Ji taip pat priminė, kad yra patvirtinta kompensacijų už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymą tvarka.
„Žemės sklypo savininkas, siekdamas, kad jo sklypas nebūtų įtrauktas į regioninio parko teritoriją, turi pateikti argumentus, pagrindžiančius tokio sprendimo būtinybę“, – pridūrė L. Stoškus.
Uosto klausimas
Savivaldybės tarybos narys G. Pulokas teiravosi, dėl kokių priežasčių būtina plėsti regioninio parko ribas ir buferinės apsaugos zonas.
Anot ekologo eksperto L. Stoškaus, poreikį koreguoti ir plėsti parko teritoriją lemia prastėjanti situacija ypač agrariniame kraštovaizdyje.
„Mažėja paukščių populiacijų, jų buveinių būklė, palyginti su buveinėmis, esančiomis parko teritorijoje. Galbūt trūksta informacijos apie tai, kokios vertybės čia yra saugomos ir kodėl jos svarbios“, – teigė L. Stoškus.
Gelgaudiškio seniūnas Valdas Dumčius atkreipė dėmesį, kad Gelgaudiškis istoriškai buvo pramonės miestas.
„Dabar atimate galimybę turėti savo uostą. O „Natura 2000“ teritorijų ribas reikėtų peržiūrėti. Nė karto nemačiau tos saugomos griežlės... Atvažiuojate iš Vilniaus, Dzūkijos ir primetate taisykles, kaip mes turėtume gyventi ir tvarkytis. Ką mes paliksime ateinančioms kartoms – tik pievas? Ar mūsų vaikai kurs verslus ir norės čia gyventi?“ – sakė seniūnas.
Į pastabas dėl uosto įrengimo reagavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotoja R. Lapinskienė.
„Šiuo metu nė viename šalies strateginiame dokumente nėra numatytas krovininis ar pramoninis uostas Gelgaudiškyje. Jeigu Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane atsirastų sprendiniai dėl tokio uosto, mes neturėtume teisinių priemonių tam užkirsti kelią – vertintume tik poveikį aplinkai ir „Natura 2000“ teritorijoms. Krovininio uosto plėtra numatyta Jurbarke“, – aiškino R. Lapinskienė.
Meras R. Januševičius apgailestavo, kad dėl esamų apribojimų tenka atidėti projektinius sprendinius dėl pramoninio uosto Gelgaudiškyje atsiradimo, taip pat prarandamos galimos investicijos.
„Mes prašome tik vieno – suteikti priėjimą prie Nemuno ruožo, kuriam nebūtų taikomi tokie ribojimai pagal saugomų teritorijų planą. Mūsų prašymas – išimti 43 hektarų teritoriją Gelgaudiškyje iš saugomų teritorijų. Kitaip mes nematome galimybės pritarti šio tvarkymo plano koregavimui“, – kalbėjo meras.
Susitikimo pabaigoje Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vytautas Rukas informavo, kad infrastruktūros objektai, tokie kaip numatomos įrengti prieplaukos ir rekreacinės vietos, bus pristatyti viešo planavimo schemos sprendinių pristatymo metu rugsėjį.
Birutė iš Šakių:
