Šakių rajono savivaldybę, kaip ir daugelį kitų, šeštadienį nusiaubė smarki audra, varčiusi medžius, traukiusi elektros laidus. Didžiausi iššūkiai ir pirmadienį buvo susiję su elektros energijos tiekimo sutrikimais – nemažai gyventojų ne tik be elektros, bet ir be geriamojo vandens.
Šeštadienio popietę įsisiautėjęs vėjas skirtingose rajono vietose it degtukus vartė medžius, tad daugelis kelio ruožų tapo nepravažiuojami, kliuvo ir gyvenamiesiems namams, ūkiniams pastatams, kapinėms ar kultūros paveldo objektams.
Pasak Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Rolando Pavalkio, rugpjūčio 22–23 d. registruoti 32 pranešimai dėl nuvirtusių medžių ir nulūžusių šakų kone iš visų 14-os rajono seniūnijų bei Vilkaviškio rajono.
„Ugniagesiai gelbėtojai šalino daugiausiai ant kelių ir elektros infrastruktūros užvirtusius medžius bei nulūžusias šakas. Vyko ir į kaimyninį rajoną. Vilkaviškio ribose buvo pašalinti 7, Šakių rajone – 46 ar daugiau medžių. Ugniagesiai nukritusius elektros laidus, kol atvyks ESO darbuotojai, aptvėrė STOP juosta“, – pirmadienio ryte teigė R. Pavalkis.
Šeštadienį Lietuvą užklupusios audros padariniai – itin didelio masto. Pagal priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų iškvietimų skaičių, audros padariniai bus bene didžiausi per pastaruosius du dešimtmečius – sulaukta apie 2 tūkst. iškvietimų. Bendrasis pagalbos centras taip pat skelbia patyręs neregėto masto apkrovą – sulaukė 33 tūkst. 561 skambučio. Po rekordinio šeštadienio, kai numeriu 112 skambinta 24 tūkst. 427 kartus, sekmadienį skambučių srautas išliko neįprastai didelis – sulaukta dar 9 tūkst. 134 skambučių.
Audros padarinius šalino ne tik ugniagesiai, bet kooperavosi pavieniai gyventojai, poilsio savaitgalį neturėjo ir seniūnai. Pirmiausiai buvo siekiama atlaisvinti kelius, šaligatvius, įvažiavimus į gyvenamąsias teritorijas.
„Dabar svarbiausias prioritetas – geriamojo vandens užtikrinimas“, – pirmadienį ryte tvirtino savivaldybės meras Raimondas Januševičius, pats nuo šeštadienio aktyviai dalyvavęs audros padarinių šalinime.
„Buvau dispečeriu tarp gyventojų, Vandenų, ESO. Šeštadienį buvo tikrai ekstremalu“, – sakė meras ir informavo, kad, atsižvelgiant į situaciją, seniūnijoms buvo vežami elektros generatoriai, organizuojamos talpos su geriamuoju vandeniu.
Pirmadienio ryte, mero žiniomis, rajone dar buvo registruoti 126 elektros tiekimo sutrikimai, be elektros buvo 5 tūkst. 835 klientai. Gedimus rajone šiuo metu šalina keturios ESO brigados, pajėgos tarp savivaldybių perskirstomos atsižvelgiant į situaciją. Visgi ekstremaliosios padėties savivaldybėje skelbti neketinama.
„Mes galime atlaisvinti patekimą, ko jie prašo, bet gedimų šalinti nepadėsime“, – mintimis dalijosi rajono vadovas.
Likusiose be elektros seniūnijose nedirbo kai kurios parduotuvės, pirmadienį veiklos negalėjo vykdyti ir „Namai visiems“.
„Šaldikliai ir šaldytuvai nebešaldo, turimos maisto atsargos pradeda atitirpti, o virtuvėje negalime gaminti. Todėl šiandien esame priversti negaminti ir nepristatyti įprastų karštų pietų mūsų senjorams bei kitiems žmonėms, kuriems ši pagalba labai svarbi. Šiuo metu aktyviai ieškome sprendimų, kaip išsaugoti maisto produktus ir kuo greičiau atkurti galimybę dirbti įprastai“, – pirmadienį apie padėtį informavo labdaros valgykla.
Pasak UAB „Šakių vandenys“ vadovo Kęstučio Vilkausko, tokios ekstremalios padėties nebuvo per visą jo darbo karjerą įmonėje, tad bemaž dešimtmetį. Paklaustas, kur padėtis blogiausia, patikino išskirti konkrečios seniūnijos negalintis.
„Praktiškai visas rajonas“, – sakė jis ir teigė sulaukiantis informacijos, kad kai kur elektros tiekimą žadama atstatyti rugpjūčio 25 d. Pavyzdžiui, Gelgaudiškyje elektra atsirado sekmadienio vakare, pirmadienį žadėta atstatyta tiekimą Lukšiuose, tačiau situacija nuolat kinta.
„Kol nėra elektros, mūsų rankos beveik surištos, generatorių neužtenka, nors turim savo, davė savivaldybė. Yra dvi vandenvietės su bokštais – Ilguva ir Lekėčiai, tai iš ryto jau išvažiavę. Užpildys bokštus, tai kokiai pusei paros turės“, – situaciją apibūdino „Šakių vandenų“ direktorius.
Nemažai kliuvo ir kai kurioms kapinėms. Pavyzdžiui, Sintautuose daugiausiai žalos pridarė ne virtęs jovaras, o ąžuolas.
„Savaitgalį kapinių nelietėm, dabar iki pietų čia metėm pajėgas. Jovarą jau smulkina, bet daugiausiai žalos padarė ąžuolas. Sūkurys pagavo viršūnę ir išlaužė šakas, o jų storis kaip galva, tai reali žala pasimatys, kai pašalinsim viską, bet jau matosi, kad yra sugadintų paminklų ir kapaviečių“, – pirmadienio ryte kalbėjo Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas, pridūręs, kad daug prilaužytų šakų Vaičaitynėje, nukentėjo ir seniūnijos Gaisrių k. esanti išpuoselėta prodiuserio Rolando Skaisgirio sodyba.
Dėl šalį užklupusios audros ir nepalankių sąlygų šeštadienį vienas po kito atšaukti ir renginiai, tarp jų ir Žvirgždaičių miestelio šventė „Po Žvirgždaičių dangumi“. Seniūnė Giedrė Snudaitienė pasakojo, kad ryte organizatoriai dar ruošėsi šventei – statė palapines, montavo įgarsinimo aparatūrą.
„Dar tikėjomės, kad, kaip prognozuota, stichija mus aplenks. Tačiau pakilęs stiprus vėjas sulaužė palapines ir dekoracijas. Todėl besiruošiant šventei ją teko atšaukti. Netrukus dingo ir elektra – vien dėl šios priežasties renginio taip pat nebūtume galėję tęsti. Miestelio šventę planuojame surengti rugpjūčio 30-ąją, sekmadienį. Pradėsime šv. Mišiomis. Gal Dievas duos ir gerą orą“, – kalbėjo seniūnė.
Nuo audros nukentėjo ir Zyplių dvaro parkas – vėtros neatlaikė berlyninių tuopų alėja, išversti medžiai. Lukšiuose ant pėsčiųjų ir dviračių tako nuvirto ąžuolas, Siesarties vingio parke – gluosnis. Nuo stichijos nukentėjo ir miestelio herbas – ant jo užvirto uosis.
Audros jėga buvo negailestinga ir Žemosios Panemunės, Gelgaudiškio dvarams, kurie įrašais apie stichijos mastą ir padarinius dalijosi socialiniuose tinkluose.
„Apsitvarkėme tik praėjimus, kelius. Ruošiame medžiagą draudimui. Nukentėjo du automobiliai, svečių rezidencijos stogas, išdaužytas langas, stipriai apibraižyta siena, nuvertė šviestuvą ir daug smulkesnių nuostolių“, – pirmadienio ryte kalbėjo Gelgaudiškio dvaro valdytojas Virginijus Visockis, apibūdinęs, kad vėjo gūsis buvo itin staigus ir galingas – dalį automobilių dar buvo spėta patraukti į vietą, kur mažiau medžių.
Jis svarsto, kad reikės su paveldu kalbėti ir dėl kai kurių medžių, kurie, jo vertinimu, su išpuvusiais viduriais ir griūdami su savimi nusineša vertingus medžius, kad kitos audros atveju būtų išvengta skaudžių pasekmių.
Donatas iš Slavikų:
