Daugiabučių renovacija: baubas ar neišvengiamybė?

renovacijaGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Šakių savivaldybėje viešėjo Būsto ir urbanistinės plėtros Marijampolės padalinio vyriausiasis specialistas Raimondas Dainoravičius, kuris kad ir ne itin gausiai susirinkusiems daugiabučių namų gyventojams pasakojo apie būstų renovaciją, pateikė renovuotų namų pavyzdžius, aiškino apie programos įgyvendinimo galimybes. Daugelis pripažįsta, kad nors ir nelengva, tačiau reikia laužti ledus ir stengtis renovuoti katastrofiškos būklės daugiabučius. Ar teisinga valstybės kompensavimo tvarka, čia jau kitas klausimas.

Nuotr. R. Dainoravičius šakiečiams pasakojo apie būstų renovaciją, pateikė renovuotų namų pavyzdžius, aiškino apie programos įgyvendinimo galimybes.
 
Leidžia sutaupyti


Kaip susitikimo metu kalbėjo Būsto ir urbanistinės plėtros Marijampolės padalinio vyriausiasis specialistas R. Dainoravičius, daugiabučių namų renovacija yra vienintelė išeitis norint sumažinti mokesčius už šildymą. Juk daugelis daugiabučių namų šalyje statyti prieš keliasdešimt metų, tad jų būklė, specialistų teigimu, katastrofiška. „Gyvendami tokiuose namuose žmonės šildo orą, o sąskaitos yra didžiulės. Ateityje nenumatomas dujų pigimas, tad sąskaitos už šildymą gali tik didėti“, - kalbėjo marijampolietis. Pagal R. Dainoravičiaus pateiktus pavyzdžius, renovuotuose butuose akivaizdžiai sumažėjo sąskaitos už šildymą. Pavyzdžiui, Marijampolėje esančiame daugiabutyje žmonės per 2008 – 2009 metų šildymo sezoną už trijų kambarių butą mokėjo 1734 Lt, už dviejų kambarių – 1286 Lt. Po namo renovacijos už trijų kambarių butą per 2009 -2010 metų šildymo sezoną išlaidos sumažėjo iki 722 Lt, už dviejų kambarių – iki 513 Lt. Tad sutaupytos lėšos akivaizdžios, nors gyventojai į būstų renovaciją žiūri gana atsargiai. Pagal paskaičiavimus vienam butui kompleksinė renovacija kainuotų apie 19 tūkst. litų.

Nuo 2005 metų, pasak Marijampolės padalinio vyriausiojo specialisto, Lietuvoje jau įgyvendinta 313 projektų, 146 daugiabučių namų bendrijos darbus vykdo šiuo metu. Iš viso šalyje turėtų būti renovuoti 24 tūkst. daugiabučių namų, o tai, kaip teigė R. Dainoravičius, valstybei nepakeliama našta, tad galbūt todėl ne kartą keista ir kompensavimo tvarka.

Valstybė remia diskriminuodama?

Pagal dabar siūlomą daugiabučių atnaujinimo programą valstybė skiria 15 proc. projekto vertės siekiančią finansinę paramą, taip pat nuo gruodžio 1 dienos gyventojams siūlomas lengvatinis kreditas su fiksuotomis palūkanomis, kurios, kaip tikina specialistai, ne didesnės nei 3 proc. Asmenims, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį, bus 100 proc. apmokama ir paskola, reikalinga būstui atnaujinti, ir palūkanos. Tačiau ne visi tokią kompensavimo tvarką vertina palankiai. Vet 75 daugiabučius namus rajone administruojančios UAB „Šakių vandenys“ padalinio vadovas, atsakingas už daugiabučių administravimą Mindaugas Viltrakis sako blogai vertinantis tokį valstybės nenuoseklumą. „Iš pradžių valstybė kompensavo 85 proc., vėliau 80 proc., o dabar 15 proc., bet aš manau, kad dar tvarka keisis ir nėra kur skubėti. Jeigu valstybė nori išjudinti daugiabučių renovaciją, turi siūlyti palankesnes sąlygas“, - mintimis dalijosi M. Viltrakis. Visgi daugelis įžvelgia nemažą diskriminaciją individuliuose namuose gyvenančių žmonių atžvilgiu. Jiems niekas nieko nekompensuoja. „Manau, tiems, kurie gyvena nuosavuose namuose pasiūlius tą 15 proc. valstybės paramą susidarytų didžiulė eilė, o daugiabučiuose gyvenantiems siūloma, bet niekas nieko nenori“, - teigė Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis. Socialiai remtiniems žmonėms, kaip minėta, suteikiama visiška parama, kurią daugelis apskritai vadina iškreipta ir nesveika. Tad gal geriau reikia mesti darbus, būti socialiai remtinu, kad gautum nemokamus maisto paketus, pašalpas, kompensacijas, be to, dar sutvarkytų ir tavo gyvenamąjį plotą?

Galėtų prisidėti

K. Kuncaitis minėjo, kad Šakiuose kol kas yra vienintelis daugiabutis namas Jaunystės take, pasirengęs renovacijai. Tačiau jis teigė, kad jeigu atsirastų daugiau norinčiųjų, galbūt būtų galima tikėtis ir savivaldybės paramos. „Valstybė gyventojams gali kompensuoti 50 proc. išlaidų, patirtų rengiant būtinus dokumentus. Manau, įmanoma, kad tam tikrą dalį lėšų tvarkant popierius galėtų prisidėti savivaldybė, tai numatydama formuojant biudžetą“, - teigė Ūkio skyriaus vedėjas.

Trūksta supratingumo

Kaip bebūtų, reikia pripažinti, kad tiek rajone, tiek šalyje daugelis daugiabučių tikrai tragiškos būklės. „Gaila, kad daugelis galvoja, jog įėjo į butą, užsidarė duris ir už jo durų nieko nereikia daryti, o tvarkytis užtenka tik viduje“, - kalbėjo UAB „Šakių vandenys“ atstovas. Ūkio skyriaus vedėjas K. Kuncaitis taip pat kalbėjo, jog daugiabučių namų gyventojai turi suprasti, jog ne tik butas, bet ir visas namas yra bendras turtas, už kurį atsakingi jo gyventojai. „Žmonės laukia, delsia, o laiku neįdėtos lėšos vėliau pareikalaus dar didesnių investicijų, nes namai sensta“, - akcentavo vedėjas. Jis džiaugėsi bent tuo, jog į susitikimą susirinkę daugiabučių gyventojai bent jau galvoja apie tai. „Anksčiau išvis buvo priešiškos nuomonės, bet dabar džiugu, kad gyventojai mąsto, klausosi, domisi, klausinėja. Juk tikrai už juos niekas to nepadarys. Reikia, kad šie ledai pajudėtų“, - teigė K. Kuncaitis.

Patys turi spręsti

Nors ir negausiai susirinkę gyventojai domėjosi, klausinėjo, tačiau jautėsi ir tam tikras neigiamas nusiteikimas. Tiesa, daugelis susirinkusiųjų pensinio amžiaus žmonės, kurie stebėjosi, kad pensininkams suteikiamos lengvatinės paskolos, nesigilinant į jų amžių, sveikatos būklę. „O kas tas paskolas padengs, kai mūsų nebus, jei jos suteikiamos dešimčiai ir daugiau metų“, - teiravosi vienas šakietis. Buvo ir tokių nuomonių, kad galbūt ne viskas čia pasakoma, ne viskas aišku. Kiti kalbėjo, jog finansinė bei ekonominė situacija yra per daug prasta, jog būtų galima kalbėti apie renovaciją. Visgi niekas kitas, kaip tik patys gyventojai nenuspręs, ar jie nori ir yra pasirengę renovuoti savo daugiabutį namą, ar ne. Norint įgyvendinti projektą pagal dabartines nuostatas reikalingas šiek tiek daugiau nei pusės gyventojų sutikimas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.