Ema BILEVIČIŪTĖ

Visus sukrėtė žinia dėl pareikštų įtarimų Griškabūdžio ir Barzdų parapijų klebonui Jordanui Kazlauskui, kuris kaltinamas stambaus masto sukčiavimu padedant bendrininkams. Pirminiais duomenimis, klebonui gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Šiuo metu jau surinkti visi duomenys, kurie išdėstyti net 5 tomų byloje, todėl greitu laiku klebonas J.Kazlauskas stos prieš teismą.

Nuotr. Klebonui Jordanui Kazlauskui pareikšti įtarimai dėl milijono pasisavinimo, bet jis savo kaltę neigia.

Ši nemaloni istorija prasidėjo jau prieš kelerius metus Kauno rajone Poderiškių kaime, kai klebonas vadovavo Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčiai. Ten įtariamasis susipažino su parapijiečiu Jonu Mitkumi (dabar jau velioniu), kuris po mamos mirties tapo jos žemių paveldėtoju. Dėl šios priežasties kaime jis pradėtas vadinti milijonieriumi. Kaip pasakojo kunigas, jis su velioniu gyveno vos už 500 metrų vienas nuo kito, todėl spėjo artimai susibičiuliauti: „Tai žmogus su kuriuo mes daug metų buvome kaip šeima. Jis pas mane dažnai užsukdavo ir didžiąsias šventes švęsdavo, todėl niekada nekildavo nesusipratimų“. Pašnekovas neslėpė, kad velionis mėgdavo išgerti, todėl J.Mitkui reikėjo žmogaus, kuris juo pasirūpintų. Artimiausia giminaitė po mamos mirties liko dukterėčia Rita Kaušienė iš Jonavos, su kuria jis mažai bendraudavo, nes ši jo aplankyti atvykdavo tik du kartus per metus.

 
Kai mirė J.Mitkaus mama ir sūnui paliko daug žemių, prasidėjo kriminalo verti įvykiai. Atsirado daug „draugų“, kuriems rūpėjo Jono turtas, juk kalba ėjo ne apie vieną tūkstantį litų, tačiau kaip pasielgti su pinigais jis nežinojo: „Tas žmogus norėjo viską man palikti, bet aš jį atkalbinėjau. Sakau, kas tave prižiūrės senatvėje, tam ir palik“,- pasakojo Griškabūdžio parapijos klebonas. Jo teigimu, jis norėjo apsaugoti Joną nuo įvairaus plauko aferistų, o kadangi jie buvo artimi bičiuliai (J.Kazlauskas Tabariškių klebonu paskirtas nuo 1999 m.), todėl velionis parašė įgaliojimą, kad kunigas tvarkytų visą jo turtą: „Daug kas norėjo pirkti žemes, todėl, kad jam nereiktų važinėti ir rūpintis dokumentais, nes jis nemėgo tokių dalykų, tai paprašė manęs, kad aš viską sutvarkyčiau. Pasirašėme terminuotą sutartį, tik nepamenu 3 ar 6 mėnesiams“.

Remiantis „Lietuvos ryto“ duomenimis, velionis iš pradžių žemes nuomojo, tačiau kunigas įkalbėjo jas parduoti, nes vienkiemyje darėsi nesaugu: „Jis ten kartais bijojo likti vienas, tai ateidavo iki manęs ir prašydavo, kad leisčiau pernakvoti, nes vienkiemyje jausdavosi nesaugiai“,- pasakojo kunigas. J.Mitkus sutiko parduoti žemes, nes, pasak kunigo, jam tos žemės niekada nerūpėjo. Greitai atsirado daug norinčiųjų pirkti: „Tarėsi parduoti su vienais, po to su kitais, bet Jonas turėjo įsipareigojimų parduoti žemes už 120 tūkst. tokiam dantistui, bet šis žmogus po kurio laiko užsimanė ne tik žemių, bet ir visos sodybos“. Kaip pasakojo kunigas, J. Mitkus tada pasimetė ir nebežinojo ką daryti, todėl atėjo pas jį prašyti patarimo, kaip geriau pasielgti šioje situacijoje. Gerai pasvarstę kartu nusprendė, kad žemes reikia perduoti firmai pavadinimu „E5 ir KO“. Žinoma, odontologas neliko patenkintas sprendimu ir pareikalavo pinigų už netesybas, tad J. Mitkus jam turėjo sumokėti 30 tūkst. Kadangi kunigas turėjo įgaliojimą tvarkyti visus dokumentus, 2005 m. J.Kazlauskas pardavė 13 ha žemės minėtai firmai ir už tai gavo 1 mln. 24 tūkst. litų. Kaip pasakojo klebonas, ši suma buvo dalimis pervesta į J. Mitkaus sąskaitą, tačiau jie su firma buvo sutarę 400 tūkst. litų grąžinti atgal, nes tos žemės tiek nėra vertos. O likusius pinigus, kaip rašo „Lietuvos rytas“, kunigas įtikino J.Mitkų paskolinti statybų verslu besiverčiančiam verslininkui, motyvuodamas tuo, jog nėra saugu tokius didelius pinigus laikyti banke. Todėl J.Mitkus buvo nuvežtas į banką ir ten jis atliko pavedimą.

Iki 2009 m. Poderiškių kaime buvo ramu, kol neprasidėjo siaubingi dalykai. Lapkričio pradžioje J.Mitkų pagrobė ir laikė nelaisvėje (tuo metu kunigas jau buvo Griškabūdžio ir Barzdų parapijų klebonu): „Man paskambino kaimynai ir pranešė, kad pas jį sodyboje yra trys vyrai ir jam neleidžia išvažiuoti. Todėl rytojaus dieną nusiunčiau žmones pažiūrėti, kas ten darosi ir jie rado du vyrus saugančius J.Mitkų, o kai aš pats pirmadienį nuvažiavau, tai sodyba jau buvo tuščia. Tada kreipiausi į policiją“. Pasak dukterėčios, jį pagrobė „žulikų“ gauja, kuri gviešėsi dėdės turto. Pagal turimus duomenis, po trijų savaičių jį išlaisvino per kriminalistų surengtą pasalą notaro biure, kai jau buvo beveik pasirašęs viso savo turto pardavimo sutartį nors galvojo, kad parduoda tik 2,52 ha miško. Dukterėčia, ne juokais išsigandusi, parsivežė išsekusį dėdę į Jonavą, nes palikti jį vieną namuose buvo nesaugu. Po kurio laiko ten nuvyko ir kunigas su savo padėjėju Karoliu Šventoraičiu. Jie prašė nesikreipti į teismą dėl žemių pardavimo, tačiau Jonui pareikalavus grąžinti pinigus, kunigas atsakė, kad tie pinigai investuoti į statybą: „Jonuk, nejaugi tu neprisimeni, kad prašei, kad tau kotedžą pastatytume? Tikriausiai alaus prigėręs buvai?“. To paties pokalbio metu R.Kaušienės šeimos akivaizdoje kunigas grasino pasikarti, nes, pasak klebono, jei atimtų sutaną, jis daugiau niekur negalėtų dirbti, o jei pasikartų, tai ir pinigų negrąžintų. Todėl svarbu paminėti tai, kad bylos medžiagoje yra užfiksuotas bandymas nusižudyti, tačiau kunigą tyrę psichiatrai jį pripažino pakaltinamu.

Nežinia kodėl, tačiau J.Mitkus gyvendamas Jonavoje visą laiką veržėsi atgal į gimtinę nors ten jam buvo nesaugu. Dukterėčia negalėjo atsilaikyti dėdės prašymams, todėl vėlų kovo 31d. vakarą jį parvežė į sodybą, bet paliko telefoną, kad jis dažnai skambintų ir pasakė niekur neiti iš namų. Tačiau nepraėjus nei kelioms dienoms po grįžimo, jo kūnas buvo rastas su smaugimo žymėmis prie namų esančiame tvenkinyje. Šioje byloje įtariamuoju tapo ir kuriam laikui buvo suimtas klebono padėjėjas K.Šventoraitis.

Kai ekspertai pradėjo tyrimą dėl J. Mitkaus mirties tada ir paaiškėjo, kad visos žemės yra parduotos, o tai padarė klebonas J.Kazlauskas. Besiaiškindami, kur dingo visas velionio turtas, tyrėjai sužinojo, kad iš pusės milijono, kurį J.Mitkus banke pervedė į statybomis besiverčiančio verslininko sąskaitą, 100 tūkst. litų pervesti į K.Šventoraičio sąskaitą. Ekspertai taip pat nustatė, jog verslininkui pateiktame raštelyje J.Mitkaus parašas buvo suklastotas. Pats kunigas kaltę neigia ir sako, jog velionis viską žinojo: „Kai aš pasirašinėjau dokumentus, J.Mitkus visada buvo šalia. Iš viso čia viskas prasidėjo kai jis žuvo. Kai tam žmogui reikėjo pagalbos, kai jam reikėjo sutvarkyti reikalus dėl pensijos, niekas juo nesirūpino. Jie su sugyventine pas mane ateidavo pavalgyti, nei jis tų turtų tada turėjo - nieko, o, kai dabar kalba eina apie palikimą, tai prasidėjo skandalas“.

Šiuo metu byla perduota Kauno rajono teismui, tačiau naujausiais „Lietuvos ryto“ duomenimis, byloje atsirado naujų faktų. Teigiama, jog kunigas ranka rašytame laiške, skirtame kažkokiam Karlučiui (jo padėjėjas K.Šventoraitis tuo metu buvo įkalintas tiriant nužudymo bylą), viešai prakeikė kunigo bylą narpliojusias policijos tyrėjas ir vaikus bei vaikaičius iki ketvirtos kartos. Kunigui dėl įtarimų pinigų pasisavinimu gresia 8 metai nelaisvės, šiuo metu jis laukia teismo.