Nepaliaujamai gražėjantis Lukšių miestelis

fontanasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Lukšiuose gyvybės bei naujų idėjų išties nestinga. Kaip tik šiuo metu kultūros namų pusėje, prie miestelio herbo, galima išvysti iš peties dirbančius žmones, bei gana greitai kylantį naują turistų traukos objektą.  

Nuotr. Šiomis dienomis Lukšiuose vyksta mietelio herbo teritorijos tvarkymo darbai.

Tvarko seną objektą

Tikriausiai nesuklysime pasakę, jog meniško, energingo seniūno Vido Cikanos dėka Lukšių miestelis nenustoja gražėti. Kaskart važiuojant per Lukšius negali nepastebėti, vienoje ar kitoje miestelio vietoje naujai iškilusių medžio drožinių, naujų akmens skulptūrų. Tačiau tik skulptūromis šiame miestelyje neapsiribojama. Dar liepos pradžioje miestelio seniūnas drauge su darbininkų grupele ėmėsi miestelio herbo teritorijos tvarkymo. Mat nuo 1972 metų minėtoje vietoje padaryti baseinai jau ilgą laiką buvo apleisti ir moraliai pasenę. Beje, vyresnės kartos vietos gyventojai puikiai mena šioje vietoje ilgai stovėjusią Vladimiro Iljičiaus Lenino skulptūrą. „Gerai, kad tada, kai buvo nuversta skulptūra, visko neišgriovėme“,- džiaugėsi išlikusiais baseinų pamatais seniūnas. Dabar šioje vietoje statomas vienas baseinas su gražiu atitvaru, didingu fontanu. „Aplinkui fontaną visur sudėsime trinkelės bortelius. Paprašiau moterų, aplinkui pasodinti gėlių, kad Rugsėjo 1 - ąją būtų gražiau“,- pridūrė V. Cikana. Beveik į pabaigą einantys pirmojo baseino tvarkymo darbai galutinai planuojami užbaigti dar šiemet. Tačiau tai tik pusė darbo. Seniūnas neslėpė ir tolimesnių savo planų. „Aš bandysiu padaryti per vidurį tiltą, o iš abiejų šonų bus įrengti fontanai. Įsivaizduoju, kaip jaunąją neša per tiltą. Jūs pažiūrėkite, kiek šeštadieniais Lukšiuose būna limuzinų. O dar dvare kiek? Nori nenori Lukšiai darosi vestuvių vieta“,- kalbėjo seniūnas.
 
Materialioji pusė  

„Pradžioje galvojome, kad darbai eisis truputėlį paprasčiau, tačiau liūtys parodė, kad reikia naujai pervesti drenažą. Kai tik pradėjome dirbti, čia mus užsėmė, dumblą praplovė. Turėjome dugną naujai perbetonuoti“,- apie atliekamus darbus kalbėjo seniūnas. Jis sakė, kad kol kas miestelio herbo teritorijos tvarkymo darbai daromi skolon. „Visas turėklo detales ir vazas liejamės patys pagal pačių pasidarytą modelį, patys liejomės ir fontaną. Čia dirba bedarbiai iš Darbo biržos bei žmonės, gaunantys socialines pašalpas, – tai visi dirbame ir kuriame“,- sakė V. Cikana. Šiuo metu miestelio herbo teritoriją gražina net dešimt vyrų, atėjusių iš Darbo biržos. Lukšių bendruomenė parašė projektą per Žemės ūkio ministeriją, jau praeitos dvi atrankos, todėl tikimasi gauti 25 tūkst. litų paramą, kuri bus panaudota teritorijos sutvarkymo darbams atlikti. Beje, šio objekto tvarkymui seniūnas dėjo ir savo asmenines lėšas, nupirkdamas reikiamų medžiagų, be to, pats per dieną čia dirbdamas po dvi, tris valandas. „Didžiausia kliūtis yra ta, kad seniūnijose nėra suformuota administracinė ūkinė dalis. Kažkada turėjome komunalinį ūkį, tai jo vadovas padėdavo. Dabar vienas seniūnas turi užduoti užduotį ir dar suprojektuoti“,- sakė miestelio vadovas.

Senas gali tarnauti iš naujo

Idėjų nestokojantis Lukšių seniūnas mus ragino atkreipti dėmesį, kaip, rodos, moraliai pasenusi, statybinė medžiaga vėl gali naujai tarnauti žmonėms. „Šis šaligatvis perklotas iš tų pačių plytelių. Kartais ima, išmeta viską, bet reikia tik kosmetiškai pataisyti, tos pačios plytelės puikiai laiko ir toliau. Jeigu mes turėtume tiek taiko, priemonių ir specialistų, tai visur šaligatviai blizgėtų. Nuo 1990 metų aš daug perklojau šaligatvių, bet juos jau vėl reikia atnaujinti. Nieko daug nereikia, tik išmonės, rankų ir noro“,- akcentavo seniūnas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar jaučiamės europiečiais?

klausimelis 05 13Jūratė iš Šakių:

Taip, jaučiuosi. Labiausiai tą jaučiu, kai galiu laisvai keliauti, priimti užsieniečius svečius. Juolab kad tikrai galiu palyginti laikotarpį, kai nebuvome Europos Sąjungoje ir kai jau esame joje. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad savo kaimo sodyboje jau galėjome priimti svečius iš 17 pačių įvairiausių pasaulio šalių. Tai ir yra buvimas europiečiu – laisvas bendravimas su kitų šalių žmonėmis. 

klausimelis 05 13 2

Ilona iš Gelgaudiškio:

Tikrai taip. Labiausiai europiete jaučiuosi, kad galiu būti laisva, turiu galimybes keliauti, dirbti Europoje. Va, ką tik grįžau iš Vokietijos, mano visi vaikai pasklidę po Europą – kas Vokietijoje, kas Airijoje ar Italijoje, bet galime tarpusavyje laisvai bendrauti, lankyti vieni kitus, jaustis visaverčiais europiečiais bet kurioje šalyje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.