Asta GVILDIENĖ

Senovės metraščiuose skaitome istorijas, kaip žmogus prisijaukino šunį ir šis tapo jo pirmuoju draugu. Šiandien žinome, kad jis ne tik draugas, bet ir namų sargas, gynėjas bei gydytojas. Tačiau mūsų protėviai savo karstuose apsiverstų, jei sužinotų, kokie žiaurūs gali būti žmonės ne tik su žmonėmis, bet ir su savo augintiniais.

Nuotr. Šiam benamiui šuneliui jau niekuo nebuvo galima padėti, tik palengvinti jo agonijos kančias.

Paskutiniais metais telieka tik krūpčioti nuo sužvėrėjusių žmonių elgesio su gyvūnais. Spauda ir internetas mirgėte mirga neįtikėtinu žiaurumu: plaktuku mėgino paauklėti šunį, išmetė savo augintinį iš penkto aukšto balkono, pririšo prie mašinos ir negyvai užtąsė nepaklusnų keturkojį, taiklus šūvis į trukdžiusį miegoti katiną, aptikta masinė nukankintų gyvūnų kapavietė... Sužalotas, nukankintas, paliktas. Atrodo, neįtikėtina. Taip vyksta kažkur kitur – ne šalia mūsų, ne kaimynystėje. Tačiau šįkart teko susidurti su realybe.

Taigi, praėjusį penktadienį, jau vėlokai vakare grįžusi namo, išgirdau širdį veriantį šunelio inkštimą. Kai staugimas vis nenutilo, pradėjau ieškoti kas ir kam atsitiko. Nustėrau, kai už savo sklypo tvoros radau jau visų keturių kojų nevaldantį baltą šunelį, kurį vos prieš dvi savaites pastebėjau klajojantį soduose. „Tikriausiai vėl kas nors atvežė ir pametė“, - dar tada pagalvojau, o dabar negalėjau patikėti savo akimis, kas galėjo taip nuskriausti ir palikti kankintis?

 
Nėjo klausytis iš skausmo netveriančio gyvūno staugimo, todėl puoliau ieškoti veterinarijos darbuotojų, tikėdamasi jų geranoriškos pagalbos, reikalui esant užmigdyti. Deja, iš penketo veterinarijos gydytojų, kuriems tą vėlų vakarą paskambinau, sutiko padėti tik vienas. Ačiū šiam žmogui, gūdžią naktį sutikusiam kartu su manimi vykti pas nelaimėlį. Įsitikinęs, kad kojų nevaldantis šunelis neišgyvens, veterinarijos gydytojas jį tiesiog užmigdė, taip užbaigdamas jo kančias. Ryte skaudančia širdimi kartu su sūnumi svetimo šunelio kūną užkasėme šalia esančiame miške. Iš galvos niekaip neišėjo dar vaikystėje skaityta labai graudi Jono Biliūno istorija apie senąjį Brisių, nušautą ant spalių krūvos... Nušautą iš karto, o ne paliktą merdėti...

Paprastai blogi darbai skamba garsiai, jiems skiriami spaudos puslapiai, o geri daromi tyliai, nesiviešinant. Tačiau apie tai negaliu nerašyti. Šuo – žmogaus draugas, o žmogus? Tiesa viena, žiaurūs dvikojai gyvena tarp mūsų. Kam užkliuvo šuo, nusikaltęs tik tuo, kad ieškodamas maisto ar namų, sukiojosi po aplinkinius kiemus, kas savo sąžinę ir žmogiškumą numetė į patvorį su agonijoje paliktu keturkoju.

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas – inspektorius Alvydas Pilipauskas paaiškino, kad kitaip ir būti negalėjo, nes užmigdymo paslaugas gali suteikti tik su verslo liudijimu dirbantys veterinarijos specialistai. „Užmigdymui naudojami vaistai yra narkotinės medžiagos, todėl jų apskaita griežtai kontroliuojama, - teigė A.Pilipauskas. - Mūsų rajone kartais pasitaiko tokių atvejų, tačiau labai retai tenka suteikti tokias paslaugas.“ Jis informavo, kad, nutikus tokiam įvykiui,  geriausiai kreiptis į individualią A. ir G. Šeškų veterinarijos firmą, kur įsikūrusi ir smulkių gyvūnų klinika.