Nesulaukus paramos „iš aukščiau“, ją suteikė savivaldybė

nuostoliaiNors savivaldybė dėl vasarą praūžusios vėtros ir bent dalinės žalos atlyginimo gyventojams ne kartą kreipėsi į Vyriausybę, tačiau ši paramos nesuteikė. Dabar pagalbos ranką pagal galimybes nukentėjusiesiems ištiesė pati savivaldybė.

Dešimčiai nukentėjusiųjų paskirstyta 60 tūkst. litų. Politikai aiškino, kad sumos nevienodos, nes skiriama 10-11 proc. nuo padarytos žalos dydžio, kuri iš viso siekė apie pusę milijono litų.

Daugiausiai dėl praūžusios vėtros nukentėjo ūkininko Beniaus Mockeliūno ūkiniai pastatai. Buvo įvertinta, kad nuostoliai siekia daugiau nei 133 tūkst. litų. Jam taryba skyrė 13 tūkst. 900 litų vienkartinę paramą. Šiek tiek mažesnė, 13 tūkst. 300 litų parama skirta kitam rajono ūkininkui Algiui Sarpaliui. Šiam ūkininkui viesulo padaryta žala buvo vertinama 128 tūkst. litų. Trečioji pagal dydį išmoka, 10 tūkst. 400 litų, skirta griškabūdiečiui Leonardui Rinkevičiui, 10 tūkst. litų nuspręsta paremti dar vieną nuo viesulo nukentėjusios griškabūdietės Editos Baublienės šeimą, kurioje auga šeši vaikai.

Kitiems nukentėjusiesiems vienkartinės paramos gerokai mažesnės. Tadui Sendžikui skirta 1500 litų, Juozui Sendžikui – 1300 litų, Antanui Petrui Palubinskui – 1900 litų, Irenai Bizienei – 900 litų, Zofijai Buivydienei – 2000 litų, Jonui Adomaičiui – 4800 litų.
 
Komitetuose posėdžiavę tarybos nariai ne kartą atkreipė dėmesį, kad visų nukentėjusiųjų turtas buvo nedraustas. Regioninės plėtros komitetas nusprendė įtraukti į nuostatus punktą, kuris reglamentuotų, kad ateityje, jeigu turtas nebus draustas, parama neturėtų būti teikiama. „Tai dabar taip išeina, kad nesvarbu ar draudiesi, ar ne, vis vien gauni paramą“, - mintimis dalijosi tarybos narys Zenonas Ulkė.

Pasak Socialinės paramos skyriaus vedėjos Leonoros Pocevičiūtės, iš specialaus fondo, skirto nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių, gaisrų ar kitais ypatingais atvejais šiais metais išdalinta 130 tūkst. litų. Prieš tai išvardintiems nukentėjusiems parama skirta iš papildomų lėšų.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Lietuvos švietimo padėtis: gerėja ar blogėja?

klausimelis 06 02Kamilė iš Kriūkų:

Sakyčiau, kad gal ir gerėja, bet tie amžini pokyčiai ir vadovėlių trūkumas tikrai šiek tiek vargina. Aš asmeniškai stengiuosi į viską žiūrėti optimistiškai – paskutiniai metai mokykloje, tai, tikiu, kad viskas bus gerai. Galiausiai ir pati planuoju studijuoti pedagogiką, gal kada galėsiu nors kiek prisidėti prie to, kad mokyklose viskas būtų paprasčiau ir geriau.  

klausimelis 06 02 2

Nojus iš Šakių:

Manau, švietimo padėtis labiau blogėja – tas nuolatinis programų kaitaliojimas ir neapgalvoti sprendimai sukelia chaosą mokymosi procese. Didžiausią nepasitenkinimą kelia nuolatinis vadovėlių trūkumus bei jaučiama neteisybė dėl kintančių vertinimo taisyklių, kurios mūsų laidai atrodo mažiau palankios nei ankstesnėms. Po mokyklos baigimo pirmiausia planuoju rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje, nors ir mūsų universitetus vertinu labai gerai.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.