Ne vienam tik išgirdus regėtojos Aneliukės vardą aišku, apie ką kalbama. Šią moterį gerai žino ne tik rajone. Gruodžio mėnesį, sulaukę anoniminio skambučio, aiškinomės, kokia A. Matijošaitienės sveikatos būklė ir ar tikrai nuogąstavimai, jog jai reikia pagalbos, yra pagrįsti. Kaip Aneliukė laikosi dabar ir kas pasikeitė po mūsų apsilankymo? Pasirodo, nemažai kas...
Nuotr. Sprendžiant problemą dėl Aneliukės sveikatos, nemažai pastangų įdėjo bendruomenės slaugytoja A. Narkūnienė.
Keturnaujienos bendruomenės centro pirmininkė ir felčerė Aldona Narkūnienė prisiminė, kad gruodžio mėnesį, praėjus kuriam laikui po straipsnio, ji sulaukė Aneliukę slaugančių moterų skambučio, kad pablogėjo moters sveikata. Nuvykus į vietą ir apžiūrėjus ligonę buvo aišku, kad sutrikusi kraujotaka ir neatidėliojant reikia imtis priemonių. Tad felčerė išsikvietė gydytoją Dalią Grigaravičienę iš Kudirkos Naumiesčio, kuri konstatavo, kad tai ekstra atvejis ir ligonę būtina gabenti į Kauną. „Jai labai skaudėjo, nes dėl kraujotakos sutrikimų buvo pradėjusi gangrenuoti koja. Tad surinkome visus reikiamus siuntimus ir jau rytojaus dieną ją slaugančios moterys išsivežė į Šakius, o iš ten medikai nuvežė į Kauno klinikas“, - pasakojo A. Narkūnienė. Kurį laiką pagulėjusi Kaune ji buvo parvežta į Šakius, kur dėl pablogėjusios sveikatos pateko ir į reanimaciją. Šiuo metu 85-erių moteris guli Slaugos skyriuje ir yra prižiūrima kompetentingų specialistų.
Kai Aneliukė jau buvo išvežta į Kauną, felčerė sulaukė dar vieno sodyboje apsistojusių kauniečių skambučio, kad prasta ir nuolat su A. Matijošaitiene gyvenančios Irenos sveikata. Tačiau ši moteris yra prisirašiusi Kaune ir, kaip aiškino A. Narkūnienė, nelabai jai galima ką ir padėti. „Skambina man ir sako, kad reikia daryti kardiogramą, tirti kraują, bet aš to nepadarysiu, tad rekomendavau kviestis greitąją pagalbą“, - sakė bendruomenės slaugytoja. Dabar Irena gydosi Kaune ir, kada parvyks atgal į Keturnaujieną, neaišku. Tačiau savanoriškai čia apsistojančios kaunietės sodybos nepalieka. Budi tai viena, tai kita. „Jos ugnį pasikuria, ožką, šunį prižiūri, vis pasikeisdamos gyvena. Kalbėjau neseniai, viskas ten gerai“, - situaciją apžvelgė A. Narkūnienė.
Sintautų seniūnijos socialinė darbuotoja V. Cikanavičienė teigė, kad po publikacijos atsirado bendravimas su Aneliukę slaugančiomis moterimis. „Buvo atvažiavusios, kalbėjomės, užpildė prašymą dėl lankomosios priežiūros ir pažadėjo pranešti, kai ji bus išleista iš ligoninės. Tada žiūrėsime, kiek valandų jai galėsime skirti, nes tolia galimybė tikrai yra“, - tikino pašnekovė. Ji pasakojo, kad moterys už gaunamus A. Matijošaitienės pensijos pinigus nuperka medikamentų, rūpinasi kitais būtinais dalykais.
Šioje situacijoje belieka džiaugtis, kad sureaguota tinkamai ir laiku, nors buvo teigiančių, kad burbulo pūsti nėra reikalo. Atrodo, to ir nedarėme, nors po straipsnio redakcija sulaukė ne vieno skambučio ir, kas įdomiausia, Aneliukės sveikata domėjosi ne tik Šakių, bet ir aplinkinių rajonų gyventojai. Vieni tik teiravosi, kaip sekasi ligonei, kiti smulkiai dėstė, pasakojo, kaip buvo prižiūrima a r neprižiūrima mūsų straipsnio herojė...