Noras padėti koordinatorei atsirūgo pinigų reikalavimu ir grasinimais

smsGintarė MARTINAITIENĖ

Tikriausiai prieš darydamas gerus darbus nesusimąstai, kad gali sulaukti grasinimų ar šantažo. Apie tai nepagalvojo ir Šakių neįgaliųjų draugijos koordinatorė Liuda Samuolienė, norėdama padėti Valenčiūnuose gyvenančiai šeimai. Buvo manoma, kad reikės finansinės paramos vieno iš berniukų operacijai, tačiau to neprireikė, tad parama šeimai nebuvo perduota. Jos nesulaukusi Aida (pavardė redakcijai žinoma) vis vien reikalavo, jos įsitikinimu, šeimai priklausančios sumos. Negavusi pinigų pradėjo siuntinėti trumpąsias žinutes, grasinti ir kitaip atakuoti koordinatorę. Galiausiai žinia apie šį atvejį pasiekė ir rajono valdžios atstovus.

Nuotr. Nors susitikimo metu Aida pinigų atsisakė, iki tol L. Samuolienė sulaukė ne vienos grasinančios žinutės.

Pinigai - vaiko operacijai

Šakių neįgaliųjų draugijos koordinatorė Liuda Samuolienė su Kanados fondu „Pagalba Lietuvos vaikams“ ryšius palaiko nuo 1992 metų. Ne vieną kartą už gautą fondo paramą rajono nepasiturintiems buvo perkami maisto produktai, rūbai vaikams ir pan. Praėjusių metų gruodžio 27 dieną fondas atsiuntė 1175 litus konkrečiam tikslui – šeimos vieno iš mažųjų vaikų operacijai. Buvo manoma, kad berniukui reikės medicininės pagalbos, tad L. Samuolienė, norėdama padėti devynis vaikus auginančiai šeimai, inicijavo fondo paramą. Vėliau paaiškėjo, kad berniukui operacijos nereikia, tad skirta parama liko nepanaudota. Nežinodama ką daryti su gautomis lėšomis, L. Samuolienė parašė laišką fondo atstovei Nijolei Janinai Otto, kad ši nurodytų, ką daryti su pinigais. „Aš negaliu jų leisti kaip noriu, nes jie ne mano, būtina tikslinė lėšų panaudojimo paskirtis, įgytų prekių čekis, sąskaita faktūra – turiu fondui atsiskaityti už kiekvieną panaudotą litą“, - aiškino labdaringą veiklą vykdanti L. Samuolienė.
 
Operacijos neprireikė

Nors berniukui operacijos ir neprireikė, tačiau šeima norėjo, kad pinigai jiems būtų atiduoti. L. Samuolienė nenusileido, nes svetimais pinigais ji disponuoti negali. Be to, pinigų paskirtis buvo nurodyta konkrečiam tikslui – vaistams, medikamentams, gydymo išlaidoms. Tuo tarpu daugiavaikė mama Aida L. Samuolienei pasakojo norinti „Dormeo“ čiužinių ar grynųjų pinigų, kad juos galėtų leisti savo nuožiūra. Vėliau lėšų prireikė vyriausios dukros akiniams, už kuriuos sumokėjo pati L. Samuolienė. Tačiau svarbiausia ne tai.

Prasidėjo grasinimai

Aida, sužinojusi, kad pinigų negaus, nors pati skambino į Kanadą ir lyg gavo žodinį patvirtinimą, kad juos gali panaudoti savo reikmėms, nenurimo. Ji visais įmanomais būdais pradėjo atakuoti L. Samuolienę ir reikalauti pinigų. „Galiu patarti, kad geriau įjunkit telefoną, nes mes vis tiek jus kad ir iš po žemių iškasim. Gėdos nė sąžinės neturit. Kam vaidint altruistę, jei esat tokia melagė, aferistė“, - tai viena pirmųjų L. Samuolienei rašytų Aidos žinučių. Vėliau moteris rašė, kad ponia Liuda nurodytu laiku ateitų prie „Maximos“ parduotuvės ir atneštų 1200 litų. „Kitu atveju pirmadienį jus aplankys „Srovės“. Jums bus gėda ne tik į gatvę, bet ir į laiptinę išeiti“, - dar vienos žinutės ištrauka. Vis negaudama pinigų Aida su dviem vyresnėmis dukromis pas L. Samuolienę buvo apsilankiusi ir namuose.. „Neįsileidau, tai pradėjo belst į duris, daužytis, net dukrą su žentu į pagalbą kviečiausi, bet jie prasilenkė, nesusitiko“, - pasakojo L. Samuolienė.

Kreipėsi į valdžią

Nežinodama ką daryti bei nesikęsdama nuolatinių grasinimų ir įžeidinėjimų, L. Samuolienė kreipėsi į rajono Sveikatos ir socialinės politikos komitetą. „Tegul Aida surašo ant lapo, ko jos vaikams reikia, kokių vaistų nori, superku, paimu sąskaitas faktūras, atsiskaitau už pinigus ir baigiu visą šitą reikalą“, - tikino L. Samuolienė, prašiusi padėti išspręsti problemą, nes pati su Aida bendrauti bijo. Sveikatos ir socialinės politikos komitetas, vadovaujamas Dariaus Mikelionio, susisiekė su Aida ir paprašė atvykti į komitetą ir išsiaiškinti susidariusią situaciją.

Pinigų atsisakė

Komiteto posėdyje D. Mikelionis pirmiausiai perskaitė L. Samuolienės prašymą, kurį išklausiusi Aida garsiai nusikvatojo, bet tuoj pat už tai ir atsiprašė. Moteris teiravosi, ar nebuvo galima šios situacijos išspręsti anksčiau ir susisiekus su N. J. Otto Kanadoje išsiaiškinti, kaip galima panaudoti pinigus. „Jums tris mėnesius neatsiliepia, o mes po kelių kartų su ja susisiekėme“, - aiškino Aida. L. Samuolienė pabrėžė, kad niekam fondo pinigų be sąskaitų nedalina, nedalino ir nedalins. „Nuo 1992 metų nebuvo nė vienos tokios šeimos ir tokio nemalonaus atvejo“, - sakė Neįgaliųjų draugijos koordinatorė. Tuo tarpu Aida tikino, jog nieko nemeluoja ir dėl to prisiekinėjo visų savo vaikų gyvybėmis ir sveikata. Niekuo nemeluojanti tikino ir L. Samuolienė, tačiau Aida posėdyje ilgai neištvėrė ir jokio pageidavimų rašto nerašė. „Viešai atsisakau tų pinigų, nereikia man jų“, - išeidama iš posėdžio patikino daugiavaikė mama. Būtent tai komiteto posėdžio nariai ir užprotokolavo. L. Samuolienė teigė abejojanti, ar tuo viskas pasibaigs, tačiau dabar bus žiūrima, kam galėtų būti panaudoti pinigai, kurių atsisakė Aida. „Kad tik greičiau viskas pasibaigtų“, - sakė koordinatorė, pabrėždama, kad tai bus paskutinė gerumo akcija, nes po šio incidento ji daugiau neplanuoja užsiimti panašia veikla.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Vasario 16-oji. Kas šiandien mums yra laisvė?

klausimelis 02 14Elena iš Keturnaujienos:

Svarbi mums ši diena. Ir vėliavą išsikeliame. Iš kaimo nuvykti į renginį greičiausiai nepavyks. Žiūrėsiu renginius per televizorių. Kas man yra laisvė? Kur noriu, ten einu. Vaikai gali į užsienį laisvai važiuoti. Nors mes esame laisvi, bet jaudina karai, vykstantys pasaulyje. Kai Ukrainoje nekaltai žmonės žūsta. Daug negatyvių žinių ateina iš televizijos. Saugoti laisvę turim. Pirmiausiai patys žmonės turim nesipykti. Ir kad nebūtų karo. 

klausimelis 02 14 2

Lilija iš Lukšių:

Švęsime Lietuvos gimimo dieną. Manau, būtina minėti, dalyvauti renginiuose. Šiuo metu visą dėmesį kreipiame į šalis, kur karai vyksta, o savo šalies šventes pamirštam. Gerbkime ir mylėkime Lietuvą. Jei ne mes, tai ir Lietuvos nebūtų. Man laisvė, kad nebijau nieko: galiu saugiai vaikščioti, laisvai reikšti savo mintis ir nuomonę, parduotuvėje nusipirkti tai, ko noriu. Spalvos atsirado, anksčiau pilka kasdienybė buvo. Ir žmonės linksmesni. O nerimas visada buvo: senoliai pergyveno karą, mus atominiu karu gąsdino.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.