Giedrė PLEČKAITYTĖ

Įsibėgėjus pavasariui, dažnas apsidairome ne tik kas dedasi savame kieme, bet ir už jo ribų. Akyliau į miestelio tvarką ir grožį šį pavasarį pažvelgė Kudirkos Naumiesčio gyventojai, jau kiek daugiau nei dešimt metų matantys vis tuos pačius vienam savininkui priklausančius miesto centre stovinčius apleistus pastatus. Šio krašto iniciatyvinė grupė ėmėsi priemonių susidariusiai padėčiai keisti.  

Nuotr. Kudirkos Naumiesčio centrą puošia ne vienas tvarkingas pastatas, tačiau net keturi jų, priklausantys verslininkui V. Žamoitinui, apleisti ir neprižiūrimi ir jau dešimt metų erzina vietos gyventojus.

Susirūpino miesto įvaizdžiu  

Rodos, Kudirkos Naumiestis, kaip ir daugelis kitų rajono miestelių, nuolat prižiūrimas, tvarkomas. Čia dažnai darbuojasi ir viešąją tvarką prižiūri už socialines pašalpas atidirbinėjantys asmenys, todėl, pasak seniūno Vinco Alfredo Puidos, apsitvarkyti spėjama. Tačiau jau daugiau nei dešimt metų vietos gyventojams, bendruomenės centro nariams ir seniūnijos darbuotojams ramybės neduoda miesto centre stūksantys apleisti keturi pastatai, kurie priklauso verslininkui, Kudirkos Naumiesčio vartotojų kooperatyvo vadovui Vadimui Žamoitinui. Kol kas šie pastatai stovi tvirtai, tačiau vizualiai jie labai nepatrauklūs. Langai užkalti, durys užramstytos, pragraužtos. Kaip pastebėjo seniūnas, likimo valiai paliktuose pastatuose - puiki terpė žiurkių, tarakonų ir kačių veisimuisi. „Svečiai atvažiuoja ir klausia, ar jūs kalėjimą pasistatėte? Apgriuvę pastatai nepuošia miesto“,- pastebėjo kraštietis, Šakių rajono savivaldybės tarybos narys Kęstutis Gudelevičius. Panašu, jog graužikų prieglobsčiu virtusius pastatus gelbsti tiesiog gera geografinė padėtis – miesto centras, kurį nuolat apšluoja seniūnijos darbuotojai.

 
Ėmėsi iniciatyvos

Kaip teigė seniūnas V. A. Puida, su apleistų pastatų savininku jau ne kartą buvo bandoma kalbėti ir tartis dėl jų priežiūros, tačiau visos pastangos nueidavo veltui. „Jis niekam šių pastatų neparduoda, niekam neatiduoda. Jau dešimt metų neįmanoma susitarti, kad jis juos tinkamai prižiūrėtų“,- pastebėjo seniūnas, pridurdamas, jog ir pati seniūnija šių pastatų tikrai negalėtų išlaikyti. Beje, dar visai neseniai viename iš pastatų buvo norima įrengti šarvojimo salę, tačiau nepavyko.

Šiuo metu Kudirkos Naumiestyje sudaryta iniciatyvinė grupė, kuri apklausinėja vietos gyventojus ir renka parašus dėl neprižiūrimų pastatų likimo. Prie bendruomenės narių iniciatyvos prisidėjo ir seniūnas V. A. Puida ir kraštietis, tarybos narys K. Gudelevičius. „Tai yra opi problema. Į savininko sąžinę yra jau ne kartą belstasi. Tačiau naumiestiečių pastabas jis visiškai ignoruoja“,- pastebėjo K. Gudelevičius. Trečiadienį iniciatyvinė grupė jau buvo surinkusi kiek daugiau nei pusšimtį parašų. Žadama apklausti visus naumiestiečius. Po to planuojama neprižiūrimų pastatų savininką V. Žamoitiną  pasikviesti į susitikimą su vietos gyventojais ir dar kartą parodyti, kad naumiestiečių bendruomenei ne tas pat, kokiame mieste jie gyvena.

Verslininkas V. Žamoitinas į klausimą, dėl kokių priežasčių netvarkomi pastatai, atsakė paprastai, jog didžiausia kliūtis - pinigai. Pasak verslininko, šiuo laikmečiu galvoti apie jų pardavimą būtų tiesiog nenaudinga, o ir pirkėjų abejojama, ar atsirastų. „Manau, bendruomenė teisi rodydama tokią iniciatyvą. Ir bendruomenė teisi, ir mes kažkiek teisūs. Kol išgalėjome, tol tvarkėme pastatus. Šiandien mano pagrindinė užduotis - išlaikyti įmonę ir darbuotojus. Pastatų priežiūra dabar ne pirmumo dalykas“,- pabrėžė V. Žamoitinas. Jis patikino, jog su parašus rinkusiais iniciatoriais susitiks ir bandys kalbėtis.

Kitu atveju, jeigu pastatų savininkas nenorės geranoriškai tartis dėl pastatų priežiūros, pasak K. Gudelevičiaus, planuojama kreiptis į Seimo narę Oną Valiukevičiūtę ir prašyti surasti teisinių priemonių, kad būtų galima imtis veiksmų savininkų neprižiūrimų pastatų kontrolei atlikti. „Būtina siekti, kad privatininkai būtų atsakingi už savo turto priežiūrą. Reikia arba juos įspėti, arba taikyti administracines baudas“,-tvirtino tarybos narys.

V. A Puida tikino, jog mieste žmonės tvarkosi ir pati seniūnija turi keletą pastatų, kurių sutvarkymui reikalingos papildomos investicijos. Be to, seniūnas išreiškė viltį, kad ateityje miestelio veidą bus galima pagražinti pasinaudojus 2014 -2020 metų ES programomis. Jau parengtas seniūnijos gatvių ir šaligatvių planas. Pagal jį seniūnijos gyvenviečių tvarkymui reikia net ne vieno mln. litų.