Gintarė MARTINAITIENĖ

Ne tik šalyje, bet ir rajone negerėjant ekonominei situacijai ir didėjant nedarbui vis daugėja nemokių gyventojų. Be to, problema tampa ne tik vis augančios skolos už komunalines paslaugas, bet ir tai, kad nemokių klientų kartais tiesiog neįmanoma surasti – jie išvykę į užsienį. Dėl vieno tokio atvejo Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba jau kreipėsi ir į Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetą, o UAB „Šakių vandenys“ skolas išieško per skolų išieškojimo bendrovę.

Nuotr. Problema - ne tik nemokūs, bet ir neaišku kur esantys už komunalines paslaugas skolingi gyventojai, kurių pastaruoju metu vis daugėja.

Niekas nemoka, bet šildyti privalo

H. Zaremba informavo, kad pagal dabar galiojančius teisės aktus šilumos tiekėjas, tai yra UAB „Šakių šilumos tinklai“ net ir nemokiam klientui negali nutraukti paslaugos tiekimo. „Situacija tokia, kad šiluma tiekiama į butą, kurio savininkas esą dingęs, nes yra užsienyje, už paslaugas nemoka, o butas yra įkeistas bankui. Skola vis didėja ir per ketverius metus ji nuo 3 tūkst. išaugo iki 10 tūkst. litų. Jei dar tęsis, tai ji pasieks ir 20, ir 30 tūkst. litų“, - situaciją apžvelgė Ūkio komiteto pirmininkas, nematantis būdų, kaip šiuo atveju būtų galima išieškoti skolą. Išdėstęs šią situaciją Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui H. Zaremba prašo imtis atitinkamų teisės aktų papildymo ir pakeitimo, kad esant panašioms situacijoms konkretiems butams tiesiog būtų galima nutraukti šilumos tiekimą. „Paslauga privalo būti teikiama, bet už ją neapmoka. Manau, taip yra dėl teisinės bazės nepakankamumo“, - mintimis dalijosi komiteto pirmininkas. Jis tikino, kad tai ne vienintelis įsiskolinimo atvejis UAB „Šilumos tinklai“. „Problemų tikrai yra ir jų tik daugėja. Viena pilietė yra skolinga 30 tūkst. litų. Kiek žinome, ji Vokietijoje. Kitos įsiskolinimas siekia 20 tūkst. litų“, - informavo H. Zaremba. Bendrovės generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius patikino, kad bendra skola už suvartotą šilumą siekia apie 1 mln. litų. Maždaug pusę šios sumos vartotojai padengia, kai baigiasi šildymo sezonas, o jam prasidėjus skolos vėl auga.

 
Skolas išieško per kitus

Ne ką mažesnė problema dėl skolininkų yra ir UAB „Šakių vandenys“. Pasak bendrovės direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Viltrakio, skolininkų būdavo kiekvienais metais, tačiau šią žiemą jų skaičius ypač išaugo. „Nežinau, gal žmonės taupė, nes reikėjo mokėti ir už šildymą, kitus mokesčius, bet tai labai pasijuto - vien per žiemą skola padidėjo dar 100 tūkst. litų“, - informavo direktoriaus pavaduotojas. Iš viso rajono gyventojai šiai bendrovei yra įsiskolinę daugiau nei 600 tūkst. litų. Kadangi tokių atvejų daugėja, UAB „Šakių vandenys“ skolas nuo naujųjų metų jau bando išieškoti per bendrovę „Gelvora“, kuri ir užsiima šia veikla. „Mūsų bendrovė nėra tokia turtinga, kad galėtume nieko nedaryti, tad skolas išieškosime per konkrečią įmonę ir tokių atvejų jau buvo“, - tikino M. Viltrakis.

Rajono meras Juozas Bertašius dėl tokios situacijos tik griebiasi už galvos ir sako, kad mūsų valstybė eina ne ta linkme. Jis pripažįsta, kad jeigu ne kompensacijos už šildymą ar karštą vandenį situacija būtų dar tragiškesnė. Socialinės paramos skyriaus duomenimis, už vasario mėnesio šildymą „Šakių šilumos tinklams“ buvo sumokėta beveik 219 tūkst. litų, už kovą ši sumą sumažėjo iki 11 tūkst. litų. Kompensacijos už karštą vandenį vasario ir kovo mėnesiais sudarė maždaug po 12 tūkst. litų. Iš viso kompensacijoms už šildymą numatyta daugiau nei milijonas litų, kai prieš dvejus metus šiems poreikiams patenkinti pakakdavo maždaug 700 tūkst. litų. Panaši situacija ir su socialinėmis pašalpomis. Pernai joms rajone buvo skirta daugiau nei 7 mln. litų, o šiais metais net nelinkstama prognozuoti, ar pakaks planuojamų 10 mln. litų.