Asta GVILDIENĖ

Jau antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į šiandieninį gyvenimą jau kalbinome opozicijoje dirbančius tarybos narius. Šiandien apie tai diskutuojame su pirmąją kadenciją tarybos valdančioje daugumoje dirbančiu Kęstučiu Gudelevičiumi.  

Nuotr. Tarybos narys K.Gudelevičius mano, kad daugiausiai šiandieniniame gyvenime yra abejingumo.

Ar sunku buvo pradėti darbą taryboje? Ar nepasikeitė nuomonė?

Pradžia buvo sunki. Jaučiausi kaip pirmokas. Darbas naujas ir atsakingas, bet iš kitos pusės įdomus ir naudingas. Užteko dviejų mėnesių adaptuotis, nes politikoje – ne naujokas, nuo 2005 metų esu partijos Tvarka ir teisingumas narys. Apie darbą taryboje kalbėjausi su anksčiau taryboje dirbusiais partiečiais Aida Rėčkuviene, Gintautu Masteika, Vladu Sederevičiumi. Taigi, nors nuomonę susidariau, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, pats daugiau vilčių dėjau, tikėjausi ir darbų daugiau padaryti, bet kadangi tai yra daugiau kolektyvinis darbas, ne viskas pavyksta. Tačiau manęs nenuvylė. Pamačiau, kiek darbas taryboje gali atnešti naudos žmonėms.

 
Ar reikalinga tarybai opozicija? Kokia jūsų nuomonė apie pozicijoje ir opozicijoje dirbančių tarybos narių darbą?

Opozicija be jokių kalbų yra reikalinga. Tačiau šiuo metu taryboje, galima sakyti, dvi opozicijos. Tai nenormali opozicija - savo kandidatūrą iškėlęs Edmundas Rinkevičius, kuris yra tikras nesusipratimas, ir normali opozicija - Tėvynės sąjungos Lietuvos krikščionys demokratai, kurie labai kūrybingi, darbštūs, su jais malonu dirbti. Jei pastebėjote, E.Rinkevičius tarybos posėdžių metu maigo tik geltonos ir raudonos spalvos mygtukus ir niekada niekam nepritaria.

 
Ar čia galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys“?

Yra du aspektai. Vienas gali padaryti daug, kai turi svarių argumentų. Kaip pavyzdį galiu pateikti Priešgaisrinių punktų naikinimą seniūnijose, kai buvo išsaugoti du  - Sintautų ir Kidulių priešgaisriniai punktai. O jei tik prieštarauji ir neargumentuoji, kaip E.Rinkevičius, nieko nepasieki. Tuomet galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys...“.

Aš apie tai galvojau. Tačiau, manyčiau, kad dabartinis tarybos narių skaičius yra optimalus. Jei sumažintume iki dvidešimties, tai komitetuose liktų po keturis tarybos narius, o tai sudarytų kai kurių sunkumų, pavyzdžiui, balsuojant. Gyventojų skaičius mažėja, tačiau problemų tik daugėja. Todėl ne į gyventojų skaičių reikėtų žiūrėti, o į problemas.

Mano įsitikinimu – įmanoma. Tačiau reikia dirbti kompleksiškai. Lietuvos žmonių pragyvenimo lygis turi atitikti europinį. Tačiau atitinka tik kainos ir laisvės rodiklis. Pirmiausiai reikia sukurti naujų darbo vietų, plėtojant vidutinį ir smulkų verslą. Ir ne pagal programas, kurių prirašyta devynios galybės, tačiau jos dulka stalčiuose, bet realiai, suteikiant mokesčių lengvatas, sumažinant tikrintojų skaičių, kurie tik trukdo dirbti. Šakiai – žemdirbiškas kraštas, tad reikėtų atkreipti dėmesį į žemės ūkio produkcijos perdirbimo ar smulkių amatų įmonių kūrimą. Taip pat būtų labai svarbu sumažinti atotrūkį tarp didžiųjų miestų ir regionų, pakelti neapmokestinamų pajamų dydį. Šiuo metu  tai  470 litų, o reikėtų padidinti iki 650 arba 700 litų. Automatiškai dėl to pakiltų ir minimali alga.

Turbūt daugiausiai yra abejingumo. Jis pasireiškia visose srityse. Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, tiek politikoje. Labai daug netikėjimo. Žmonės praradę viltį, kad neina pakeisti pragyvenimo lygio, kad nėra teisingumo, todėl tiek daug ir emigruoja į užsienio šalis. Tačiau čia dar pridėčiau ir abejingumą savo kraštui...

Į rytojų visada žiūrėjau ir žiūriu tik su optimizmu. Nesiruošiau ir nesiruošiu niekur bėgti. Galbūt todėl pradėjau politinę veiklą, kad galėčiau savo darbu pabandyti kažką pakeisti. Jei padėsiu nors vienam žmogui ir tai bus labai gerai. Ne vienam esu sakęs, kad mano gyvenimo kredo: „Kai ateis laikas stoti prieš Aukščiausiąjį, turėsiu pasakyti, ką gero padariau...“.

Praėję metai taryboje buvo labai sunkūs. Reikėjo išspręsti keletą labai svarbių klausimų. Pirma, paruošti naują reglamentą. Antra, pradėti vykdyti rajono švietimo tinklo reformą. Su viltimi žiūriu į ateitį, tačiau darbų tikrai nemažės. Jų tik daugės. Praėjusiais metais pradėta vykdyti labai daug europinių projektų, kurie, pavyzdžiui, kaip vandenvalos, šiemet pradėjo strigti. Šilumos ūkiui reikia naujo katilo, kūrenamo pigesniu kuru, kad būtų galima sumažinti šildymo kainas. Jau rengiam sutartį dėl Jaunimo kūrybos ir sporto centro nuomos, kurioje turim sudėti visus saugiklius, kad neišbrangtų paslaugos kaip atsitiko Ignalinoje, Visagine ir Anykščiuose.