Dėl atominės elektrinės statybos gali pasisakyti ir šakiečiai

parasaiGintarė MARTINAITIENĖ

Užmojai statyti naują atominę elektrinę, kuri Lietuvai atsieis apie devynis milijardų litų, pastaruoju metu kelia vis daugiau aistrų. Ar mūsų šaliai tikrai reikia branduolinės energetikos? Jau ir Šakių rajone renkami parašai dėl reikalavimo paskelbti privalomąjį referendumą, kad Lietuvoje būtų draudžiama statyti ir eksploatuoti atominę elektrinę.

Nuotr. Lapai su parašais Vyriausiajai rinkimų komisijai turi būti grąžinti iki liepos vidurio. Tuomet ir paaiškės, kiek rajono gyventojų pasisakė už referendumą.

Parašai – dėl referendumo

Nuo balandžio mėnesio rajone renkami parašai dėl reikalavimo skelbti privalomą referendumą. Parašų rinkimą koordinuojantis mero padėjėjas Rimantas Valiukas pripažino, kad apie tai jau prabyla ne tik Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, bet ir visuomenininkai, kai kurie politikai, išreikšti pilietiškumą neatsisako ir pavieniai asmenys. Pagrindinis tikslas, kaip tikino pašnekovas, kad Lietuvoje būtų uždrausta projektuoti, statyti ir eksploatuoti branduolinę (atominę) elektrinę. „Piliečiai pasirašo tik savo noru ir niekas to daryti neverčia. Tai pilietinė pareiga ir galimybė išreikšti savo nuomonę“, - aiškino koordinatorius, laukiantis visų norinčiųjų ne tik išreikšti savo valią, bet ir galinčių savanoriškai rinkti parašus. Visgi jis dalijosi pastebėjimais, kad renkant parašus yra labai griežta tvarka. „Dar tokios tvarkos nemačiau – pavardę būtinai reikia rašyti spausdintinėmis raidėmis, vardą galima rašyti bet kaip, reikalingas asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numeris, gyvenamoji vieta. Sakyčiau tai trukdžiai, norint, kad referendumas neįvyktų“, - teigė R. Valiukas.  
 
Nereikėtų sieti su partiškumu
 
Rajono meras Juozas Bertašius pabrėžė, kad parašų rinkimo nereikėtų sieti su partiškumu. „Nors Valstiečių ir žaliųjų sąjunga įsitikinusi, kad elektrinės mums nereikia, to nereikėtų sieti su partiškumu. Tiesiog yra sudarytos sąlygos išreikšti pilietinę valią ir kiekvienas gali elgtis pagal savo sąžinę“, - tikino rajono vadovas. Visgi jam nesuprantama, kam Lietuvai atominė elektrinė, kai po Japonijos Fukušimos tragedijos kai kurios Vakarų Europos valstybės peržiūrėjo atominės energetikos plėtros planus. „Mes norime statyti, kai kiti branduolinės energijos išvis atsisako. Kur tą elektrą parduosime. Mes nepajėgūs. Ta pati Japonija uždarė dar veikiantį reaktorių. Be to, Kaliningrado srityje, vos 18 km nuo Kudirkos Naumiesčio, jau statoma atominė elektrinė. Kita planuojama Baltarusijoje. Juk elektra ne ta prekė, kurią supiltum į rezervuarą ir saugotum. O kas paskaičiuoja, kas atiduos investuotojams? Ar paskaičiuoti atsipirkimo kaštai? Tai didžiulė našta dešimtims metų, nors jau dabar kiekvienas šalies gyventojas – nuo vaiko iki suaugusio – turi daugiau nei 10 tūkst. litų skolos“, - mintimis dalijosi rajono vadovas. Jis tikino, jog nelabai kas kalba ir apie saugumą. Pasak J. Bertašiaus, kitos šalys uždaro, atsisako, o Lietuva vis vien nori tokio monstro. Jis įsitikinęs, kad geriau reikėtų ne apie atominę elektrinę galvoti, o kalbėti apie bioenergetiką, biokurą ir pan. Argumentus, kodėl šaliai nereikėtų atominės elektrinės, neseniai išsakė į redakciją užsukęs Seimo narys Mindaugas Bastys. Pasak jo, kol vyko derybos, tiesiog niekas nenorėjo trukdyti, o kai jos įvyko ir buvo pasirašyta sutartis, suabejota projekto reikalingumu.

Sutartis pasirašyta

Kovo 30 dieną, sėkmingai užbaigus derybas, buvo pasirašyta Visagino atominės elektrinės statybos Koncesijos sutartis. Ji nusako pagrindinius projekto vystymo principus, taip pat joje apibrėžiamos šalies šeimininkės ir investuotojo teisės bei įsipareigojimai. Trečiadienį Vyriausybė pritarė energetinių projektų įgyvendinimui ir artimiausiu metu sutartį teiks Seimui. Šalies premjeras įsitikinęs, kad atominė elektrinė suteiks Lietuvai ir Baltijos šalims galimybę diversifikuoti energijos gamybos šaltinius, sustiprins energetinį saugumą ir nepriklausomybę, padės integruotis į Europos energetinę sistemą.

Istorinis šansas

Kraštietis, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas aiškino, kad Visagino atominės elektrinės projektas ne tik užtikrins šalies energetinį saugumą, bet tai bus ir didžiulė paskata Lietuvos ekonomikai. „Lietuvos investicija į Visagino atominę elektrinę prilygsta tokiai sumai, kurią Lietuva išleidžia elektros energijos importui, gamtinių dujų, skirtų elektros gamybai šalyje, importui ir dabar mokamiems mokesčiams šalies energetiniam saugumui užtikrinti per 3,5 metų“, - sakė Ž. Vaičiūnas. Pasak jo, lėšos, skirtos atominės elektrinės statybai, nebus telkiamos iš Lietuvos valstybės biudžeto ir netaps valstybės skola, jas skolinsis ir pritrauks pati įmonė. „Prieš 22 metus pasirinkome politinę nepriklausomybę ir demokratinę santvarką, prieš 8 metus pasirinkome integraciją į ES ir NATO, dabar pribrendo laikas įgyvendinti tokius projektus kaip Visagino atominė elektrinė, suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurie užtikrins mūsų energetinę nepriklausomybę. Visagino atominė elektrinė yra mūsų istorinis šansas užtikrinti konkurencingą elektros energijos gamybą 60-čiai metų į priekį“, - įsitikinęs viceministras.

Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų, Lietuvai atitektų 38 proc. akcijų ir jos turtinis įnašas per 10 metų, Finansų ministerijos skaičiavimais, tai sieks apie 9 mlrd. litų. Bendra projekto vertė skaičiuojama iki 20 mlrd. litų. Jei Koncesijos sutartis būtų nutraukta dar parengiamajame etape, Lietuva turėtų atlyginti partneriams beveik 700 mln. litų jų investicijų.

Kviečia aktyviai galvoti

Seimo Atominės energetikos komisija atsargiai vertina iniciatyvą surengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos ir kviečia visuomenę labai atidžiai apsvarstyti, kokias iniciatyvas remti, o kokias atmesti. Komisijos įsitikinimu, vien referendumo iniciatyva siunčia nerimo žinią projekto dalyviams, nekalbant apie tai,  jeigu referendumas įvyktų. Valstybės saugumo departamentas ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas aiškina, kad antiatominė propaganda – pavojingiausia. Jie mano, kad kaimyninės šalys investuoja didelius pinigus, kad mūsų šalyje būtų sukurtas prieštaraujantis informacinis laukas.

Parašų lapai

Parašų rinkimų lapų yra Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, visose rajono seniūnijose, UAB „Šakių vandenys“, UAB „Šakių šilumos tinklai“, Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centre, savivaldybės administracijoje pas sekretorę, pas koordinatorių R. Valiuką, pas Žemės ūkio specialistę Ireną Žemaitienę, kalbos tvarkytoją Rimutę Grušienę. Pasak R. Valiuko, prie parašų rinkimo jungiasi ir mokyklos, pavieniai savanoriai. Visi lapai su parašais turi būti grąžinti iki liepos vidurio. Tuomet ir paaiškės, kaip aktyviai šiuo klausimu pasisakė rajono gyventojai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.