
Praėjusį ketvirtadienį Lukšių miestelyje prie naujai pastatytų fontanų iškilmingai perkirpta simbolinė juostelė. Gausi Darbo biržos padalinių vadovų delegacija apžiūrėjo įgyvendinamą projektą, įsisavintas lėšas ir pasidžiaugė, kad visus darbus atlikinėjo Darbo biržos siųsti žmonės.
Nuotr. Centre esantis fontanas tik vienas iš akcentų. Juo džiaugėsi ir V. Cikana, ir K. Šnipas (dešinėje), negailėjęs komplimentų veikliam seniūnui.
Viešųjų darbų rezultatas
Dar ne viskas
Kad matytume tai, ką matome, seniūnas su žmonėmis turėjo gerokai paplušėti. Nuo praėjusių metų liepos vidurio buvo pradėta triūsti prie kadaise miestelio centrą puošusių fontanų, kurie jau seniai neveikė ir teritorija buvo pradėjusi virsti į savotišką šiukšlynėlį. Tad galvą pasukęs seniūnas sumąstė šį tą atnaujinti, šį tą pakeisti, restauruoti. Tad ir kruta čia vis su darbininkais, patys lieja detales, derina jas prie esančios architektūros elementų ir vis gražina miestelį.
Perkirpus simbolinę juostelę buvo įjungti ir du fontanai, tačiau besidžiaugdamas nuveiktais darbais miestelio vadovas iškart patikino, kad čia dar ne viskas - dar trūksta gėlių klombų, dar neįrengti suoliukai, ne visiškai sutvarkyta aplinka. Jau tikriausiai ne tik vietinių, bet ir pravažiuojančiųjų nestebina, kad Lukšiuose nuolat kažkas statoma, tvarkoma, kuriama, tad tai, kaip galima suprasti, vyks ir ateityje. „Kai jūs toks užsivedęs, užsiveda ir kiti. Tuomet kartu kuriate nepaprastus dalykus. Džiugu“, - kreipdamasis į seniūną kalbėjo Marijampolės teritorinės Darbo biržos direktorius Kęstutis Šnipas. Su juo kartu simbolinę juostelę kirpo Lietuvos darbo biržos direktorius Vidas Šlekaitis, Šakių skyriaus vedėja Aldona Stasiulienė, bendruomenės centro pirmininkas Sigitas Bendorius ir, žinoma, seniūnas V. Cikana.
Vertė – gal trigubai didesnė
O kaip su finansais? Nejau jie neriboja? Seniūnas paaiškino, kad kartu su Lukšių bendruomenės centru, vadovaujamu S. Bendoriaus, parengė projektą ir įsisavino 25 tūkst. litų. Paklaustas, ar užsibrėžtiems tikslams įgyvendinti šios sumos pakako, V. Cikana paaiškino, kad tikrai ne. „Visa vertė gal trigubai didesnė“, - pripažino pašnekovas. Tad kaip išmano, taip ir sukasi – ką iš savų lėšų prideda, ką šiaip pavyksta susiorganizuoti. Prisimindamas kitoje pusėje prieš kelerius metus vykusias statybas, V. Cikana pasakojo, kad vadinamasis piliakalnis, ant kurio pūpso vartai į antrąjį tūkstantmetį, taip pat buvo supiltas gana atsitiktinai. Tiesiog pavyko susitarti, kad darbus kitoje Lukšių vietoje vykdę darbininkai žemes supiltų būtent čia. Taip ir gražėja Lukšiai, traukdami pravažiuojančiųjų, vietinių ar turistų žvilgsnius. Vestuvininkai čia nuolat užsuka pasifotografuoti, kai kas tiesiog pasižvalgyti ir pasivaikščioti, o kai kam belieka stebėtis, kaip gi tas V. Cikana taip gali..