Giedrė PLEČKAITYTĖ

Akivaizdu, jog rajone apleistų pastatų tikrai netrūksta. Šį klausimą dar kartą kėlė tarybos narys Kęstutis Gudelevičius, jau seniai mąstantis apie tai, kokiu būdu būtų galima priversti statinių savininkus tinkamai prižiūrėti savo turtą. Tačiau tai tik viena medalio pusė. Dar didesnis skaudulys – bebaigiantys griūti pastatai.  

Nuotr. Paskaičiuota, kad Šakių rajone yra apie 160 neprižiūrimų ir griūvančių pastatų.

Būtinos taisyklės

Šiuo metu bene pirmieji rajone apie neprižiūrimus pastatus prakalbo Kudirkos Naumiesčio gyventojai. Jie, neapsikentę miesto centre verslininkui Vadimui Žamoitinui priklausančių pastatų nepriežiūra, ėmėsi iniciatyvos siekti įpareigoti verslininką tinkamai jais pasirūpinti. Dar šį pavasarį vietos gyventojai rinko parašus, organizavo susitikimą su verslininku, tačiau ir po viso to - jokių rezultatų. Verslininkas vienareikšmiškai aiškino, jog pastatų tvarkymui tiesiog nėra pinigų. Apie griūvančių ir neprižiūrimų pastatų likimą rajone kalbėjęs savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis šį atvejį komentavo taip: „Savininką tenkina tų pastatų būklė. Pastatai negriūva Na ir kas, kad jie apšepę. Policijos komisariato pastatas irgi apšepęs. Tai vienas iš labiausiai apšepusių pastatų. Mes galime pasakyti tik tiek, kad susitvarkytų pastatą“. Tad, ar įmanoma neprižiūrimų pastatų savininkus priversti juos tinkamai prižiūrėti, kaip reikalauja daugelyje šalies savivaldybių tarybų patvirtintos Statinių priežiūros taisyklės. Jose aiškiai nurodyta, kad savininkai privalo tvarkyti, valyti, remontuoti, dažyti ir prižiūrėti statinių fasadus. Žodžiu, kiekvienas namo savininkas privalo užtikrinti estetiškai tvarkingą fasadų išvaizdą. Be to, taisyklėse minima, kad griūvantys, nenaudojami, avarinės būklės pastatai turi būti aptverti arba kitomis priemonėmis užtikrinta, kad pašaliniai nepatektų į tokius statinius ar kauptų juose atliekas. Po paskutiniajame Ūkio komiteto posėdyje tarybos nario K. Gudelevičiaus kelto klausimo, ar Šakių rajono savivaldybė turi tokias Statinių priežiūros taisykles, reglamentuojančias jų priežiūrą, paaiškėjo, jog jų neturi. „Kol kas nėra tokių taisyklių“, - patvirtino J. Puodžiukaitis. Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis į tai atsakė, jog taisyklių savivaldybei nereikia, nes kiekvienu atveju pakanka tiesiog direktoriaus įsakymo.

 
Tvirtą nuomonę šiuo klausimu turintis K. Gudelevičius įsitikinęs, kad rajone būtina priimti Statinių priežiūros taisykles. Tada būtų galima teisėtai sudrausminti apleistų, neprižiūrimų pastatų savininkus. „Sudrausminti apleistų pastatų savininkus būtų galima vieninteliu būdu, jei Šakių rajono savivaldybė pasitvirtintų tokias taisykles“,- teigė K. Gudelevičius.

Prieš dvejus metus seniūnijos atliko griūvančių statinių apskaitą rajone. Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio, rajone tokių pastatų yra apie 160. Didžiąją jų dalį sudaro „išdraskytos“ fermos, kurios neturi konkretaus šeimininko. Savivaldybės architektės Vitos Valaitienės nuomone, reikia surasti pajininkus ir, jeigu jie neįregistravę pastato, būtina priversti juos įsiregistruoti arba tuos pastatus nustatyta tvarka skelbti bešeimininkiais. Griuvėsiais virtę statiniai dažniausiai priklauso išardytų bendrovių pajininkams, todėl savivaldybei labai brangiai kainuotų jų paieška per teismus. „Be abejo, jeigu pradėtų kas nors kažką daryti, tai atsirastų savininkai, kurie tuojau paprašytų kompensuoti už viską. Nes kai pamato naudą, tai atsibunda“, - mintimis dalijosi J. Puodžiukaitis. Direktorius viliasi, kad netolimoje ateityje Seimas svarstys klausimą dėl tokių pastatų likimo. Esą palankiausia būtų, jeigu tokius pastatus eitų teisiškai įforminti kaip nenaudojamus. Tuomet savivaldybei būtų galima samdyti bendrovę, kuri pasirūpintų likusių griuvėsių sutvarkymu. „Pirmiausiai turi valstybė priimti atitinkamus įstatymus, kurie leistų nenaudojamus pastatus tiesiog nacionalizuoti be jokių teismų. Per teismus surasti visus pajininkus – tai reikia mažiausiai dvejus metus bylinėtis. Sakau, savivaldybei reiktų priimti bent tris žmones, kad užsiimtų šiuo darbu“,- tvirtino J. Puodžiukaitis. Tuo pačiu klausimu pasisakęs K. Kuncaitis išreiškė pastabą, kad visa atsakomybė primesta savivaldybėms, net Statybų inspekcija į tai nesikiša. Tiesa, už šiuos vadinamuosius bešeimininkius pastatus nemažą atsakomybės naštą neša ir pati savivaldybė. „Jeigu kas nutiktų, kažkiek būtų atsakinga savivaldybė“, - teigė direktorius J. Puodžiukaitis.