Sandra JUŠKAITĖ

Atėjus vasarai ir vis daugiau kaitinant saulei, geru oru džiaugiasi ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Gyvenamųjų namų teritorijose dažnai galima pamatyti saulės atokaitoje išsidrėbusias kates ar sutikti bėgiojančių benamių šunų. Dažnas gyventojas retai susimąsto, kad šie, mielai atrodantys gyvūnėliai gali sirgti įvairiomis ligomis ir niekada negali žinoti, kaip į paprastą praeivį gali reaguoti gyvūnas, tuo labiau, jei jis serga pasiutlige.

Nuotr. Benamės katės gali kelti pavojų aplinkiniams gyventojams.

Mieli, bet pasiutę

Buvo daugybė atvejų, kai valkataujantys šunys užpuolė ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Užpuolimo metu šuo įdrėskia, įkanda ar tiesiog gąsdindamas pradeda šokinėti prie žmogaus. Pasitaiko ir tokių situacijų, kai užpuola ne šuo, o katė. Viena mergina, vedžiodama šunį už savo gyvenamojo namo, kur dažnai susirenka kačių būrys, buvo užpulta laukinės katės, kuri norėjo apsaugoti savo kačiukus. Laukinis gyvūnas nagais ir dantimis puolė ne tik šunį, bet ir merginą, kuri po šio įvykio buvo priversta pasiskiepyti nuo pasiutligės.

Nejauku eiti pro šunų ar kačių susibūrimo vietas, kur susirinkę ligoti ar sužaloti gyvūnai, įtariu žvilgsniu žiūri į kiekvieną praeinantį. Nuo tokių benamių gyvūnų ypač reikia saugoti vaikus, kurie bet kada gali užsinorėti pažaisti su mielai atrodančiais padarėliais.

 
Apkandžiojimai

Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Daiva Klimavičienė pateikė tikslią statistiką apie žmones užpuolusius gyvūnus. Praėjusiais metais dėl apkandžiojimų Marijampolės apskrityje iš viso kreipėsi 373 asmenys, iš jų  Šakių rajone  - 59 žmonės (16 vaikų ir 43 suaugusieji). 26 asmenims paskirta antirabinė vakcina nuo pasiutligės.

Šiais metais pirmąjį pusmetį Šakių rajone dėl apkandžiojimų kreipėsi 28 asmenys (14 vaikų iki 15 metų ir 14 suauagusiųjų). Imunoprofilaktika (antirabinė vakcina) paskirta 18 asmenų. Šakių rajone dažniausiai registruojami šunų įkandimai (24 atvejai), trys kačių apkandžiojimo atvejai ir vienas atvejis, kai įkando žiurkėnas.

Šakių ligoninės duomenimis, tokių atvejų, kai žmonės kreipiasi dėl gyvūnų užpuolimų ir sukandžiojimų, yra labai daug. Apžiūrėjus nukentėjusįjį, jei yra būtina, skiriama skiepų programa. Žmonių, apsikrėtusių pasiutlige nuo gyvūno įkandimo, Šakių ligoninėje neregistruota.

Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Algimantas Samajauskas pasakojo, kad išnaikinti, išgaudyti ar vakcinuoti visus beglobius gyvūnus yra neįmanoma, tuo labiau, kai benamėmis katėmis rūpinasi patys žmonės. Vieniems patinka meiliai atrodantys gyvūnai, o kitiems jie kelia nerimą ir abejingumą. „Mes verčiamės iš savo lėšų, nors buvom ruošę prašymus savivaldybei dėl lėšų skyrimo valkataujančių gyvūnų vakcinacijai“, – pasakojo A. Samajauskas.

Sugaudyti visus beglobius yra neįmanoma, tuo labiau, kai net ne visos seniūnijos yra suregistravusios laikomus šunis. Namuose laikomų gyvūnų elgesys taip pat ne visada yra nuspėjamas. Ne visi gyvūnų šeimininkai moka tinkamai prižiūrėti savo augintinius ir užtikrinti, kad jie nekeltų grėsmės aplinkiniams. Tokia gyvūnų nepriežiūra pasipiktinę kaimynai kreipiasi į veterinarijos tarnybas, ant kurių pečių krinta visa atsakomybė. Kartais beglobiai gyvūnai yra išvežami į Kauno „Nuaras“ globos namus, tačiau ir ten dėl vietų trūkumo ne visada yra priimami visi benamiai.

„Apkandžiojimų padaugėja nuo balandžio iki rugsėjo mėnesio. Žiemą tokių atvejų pasitaiko mažiau“, – apie gyvūnų užpuolimus kalbėjo A. Samajauskas. Specialistas aiškino, kad apsisaugoti nuo beglobių gyvūnų yra sunku, tiesiog nėra ką daryti, nes vieni žmonės gyvūnus šeria neįžvelgdami jokių blogybių, kad jie gali pulti ir pan., o kiti žmonės tokių gyvūnų tiesiog nekenčia ir vengia bet kokio kontakto su jais. Niekas nieko negali padaryti, daugelis piktinasi žiauriu gyvūnų elgesiu. „Labai mažai kur yra sutvarkyti tokie dalykai kaip beglobių gyvūnų priežiūra, nebent tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Gyvūnų niekas negaudo, medžioti juos draudžiama, todėl ši nesprendžiama problema yra labai aktuali“,– aiškino A. Samajauskas.

Valstybinė veterinarijos tarnyba kiekvienais metais vykdo akcijas, kurių metu gyvūnai vakcinuojami nuo pasiutligės. Gegužės mėnesį buvo skiepijami Šakių rajono gyvūnai. Akcija buvo vykdoma Žvirgždaičiuose. Tokia akcija netrukus planuojama ir Gelgaudiškio miestelyje.

Ką daryti, jei įkando laukinis gyvūnas?

Pasiutligė – tai virusinė liga, kuria gali užsikrėsti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės. Žmogus šia liga gali apsikrėsti įkandus gyvūnui ar patekus jo seilėms ant pažeistos odos. Žinoma, šios ligos galima išvengti. Reikia skiepyti gyvūną nuo pasiutligės ir vengti kontakto su įtartinai atrodančiais benamiais gyvūnais, nes niekada negali žinoti, kaip jis gali reaguoti į praeinantį žmogų. Jei jau atsitinka toks atvejis, kuomet įkanda ar įdrėskia lauke gyvenantis ir niekam nepriklausantis gyvūnas, reikia kuo skubiau plauti žaizdą ir kreiptis į gydymo įstaigą. Jei įkando naminis gyvūnas,   reikia kuo greičiau jį parodyti veterinarijos gydytojui, nes skubus gydymas dar gali išgelbėti augintinio gyvybę.

Tokiu atveju, jei įkando nežinomas gyvūnas, pirmiausiai reikėtų informuoti teritorinę tarnybą apie įvykį, nes galbūt dar bus galima pagauti gyvūną, uždaryti jį į karantiną ir stebėti, o išaiškėjus, kad jis neserga – nutraukti žmonių vakcinaciją, nes ji jau bus nebūtina. Tačiau, jei gyvūno pagauti neįmanoma, gydytojai žmogui turėtų skirti pilną vakcinavimo nuo pasiutligės programą.