Sima KAZARIAN

Jei važiavote keliu nuo Plokščių Gerdžiūnų, link turbūt pastebėjote nedidelį juoda plėvele apkaltą karkasą. Kas ten galėtų būti? Vietiniai žino, jog šis karkasas vasarą atstoja namus moteriai, kuri čia renka vaistažoles.

Nuotr. Per metus uždirbančiai apie 800 litų Onai Kristinavičiūtei namus atstoja tėviškės laukai.

Ši moteris – Ona Kristinavičiūtė, o aplinkui esantys laukai – jos tėviškė, atgauta po Nepriklausomybės atkūrimo. Atvyksta ji čia ankstyvą pavasarį ir išvyksta vėlyvą rudenį, apie Visus Šventus. Pačios susimeistrautame namelyje nėra nei suolo atsisėsti, nei spintos su rūbais, nematėme čia net puodelio ar peilio su šakute. O. Kristinavičiūtei pakvietus užeiti, išvydome tik šiaudų krūvelę. Moteris sakė, kad čia prisiglaudžianti nuo lietaus, o prausiasi, pavalgo pas gerus žmones. Žiemas leidžia pas giminaičius. Vandenį rūbams skalbti ir valgiui nešasi iš netoliese esančio tvenkinio.

Visą vasarą moteris šioje žemėje augina vaistažolių, runkelių sesers vištoms, bulvių, burokėlių. Auga čia ir sena, dar tėvus menanti balta erškėtrožė - šios vietos simbolis.

 
Pajamos vargingos

O. Kristinavičiūtė  pagal specialybę yra farmacininkė, ji dirbo botanikos sodo vaistažolių skyriuje, vaistinėse, tačiau pensijos negauna, nes trūksta stažo.

Pensijos negaunančios O. Kristinavičiūtės pajamos, neskaitant to, kiek padeda giminaičiai, siekia apie 600 - 800 litų per metus, šiuos pinigus ji gauna pardavusi surinktas vaistažoles turguje.  „ Su kastuvu pati išsidirbu žemę, pasisėju medetkų, kelis valerijonus“,- pasakoja Ona. Retkarčiais ji renka ir čia pat pievoje augančias kraujažoles, jonažoles. Savo darželyje augina čiobrelių, mairūnų, bazilikų, česnakų.

Maisto, tvirtina moteris, jai užtenka: „Auga čia braškių, serbentų krūmą turiu, kiek čia to valgio ir bereikia.“ Kartais gauna pavalgyti pas netoliese gyvenančius žmones. Atvykę pas Oną, radome ją kramtančią medetkų žiedlapius. Visą racioną vasarą ir sudaro vaistažolės, daržovės, vaisiai. Žiemą moteris teigia gerianti labai daug vaistažolių arbatų, valganti vasarą pasiruoštų daržovių atsargų, retkarčiais nusiperka grietinės, kruopų, miltų. Tai bene vienintelės jos išlaidos. Moteris teigia, kad rūbų pirkimas jai nėra problema – jų likę mirus mamai, gauna iš giminaičių. „Drabužių jau seniai neperku, nebent nusimezgu kokias kojines pati“,- pasakojo O. Kristinavičiūtė.

Sveikata 68 metų moteris nesiskundžia – ji išsaugojo ir liekną figūrą, ir sąnariai, nors dėl seniai persirgtos ligos retkarčiais paskauda, vis dar lankstūs. Jei susopa – „supraskite, jau ne jaunystė“ – išgeria aspirino tabletę. „Daugiau vaistų jokių nevartoju“,- pasakoja buvusi farmacininkė.

Per dieną moteriai nesunku įveikti kelias dešimtis kilometrų pėsčiomis. Juk autobusu keliauti pinigų dažniausiai nepakanka.

Kas lėmė tokį jos dabartinį gyvenimo būdą? „Ekologijos idėjos?“- paklaus kai kurie.

Onos pavyzdys parodo, kad daugybės daiktų mums iš tiesų nereikia, kad mūsų suvartojamo maisto kiekiai per dideli ir, apskritai, kad esame per daug išlepinti turėjimo ir vartojimo, kuris fizinėje plotmėje neretai tampa ligų priežastimi. Tačiau pati Ona, kalbėdama apie save, dažnai pakartoja: „Tai ne gyvenimas, tai egzistencija, dirbu tam, kad egzistuočiau“.

Ne ekologiškumo siekis moterį verčia taip gyventi, o sulaužytas likimas.

Ona labai domisi politika ir dėl visų savo gyvenimo nesėkmių kaltina sovietinius laikus. Ji laiko save šios ideologijos auka.

Namus moteris prarado dėl melioracijos: „Išsikėlėme su mama pas seserį, o gautus pinigus pasidėjome į kasą. Iš ten jų neimdavome, tačiau rubliams keičiantis į litus pinigai jau buvo visiškai nuvertėję ir beliko keliasdešimt litų. Iš jų nenusipirksi namų, taip ir likau be pastogės“,- kalbėjo Ona.

Moteris mano, kad labiausiai jai nesiseka dėl to, kad buvo nepalanki sovietinei valdžiai, nestojo į komjaunimą, visada eidavo į bažnyčią, turėjo dėdę partizaną. Ji įsitikinusi, kad dar ir šiandien ją persekioja „raudonieji“... „Sovietmetis nesibaigė, jis tęsiasi, nes viskas tvarkoma dar senais metodais“,- tvirtina Ona, teigianti, kad nebijanti tiesos, bet per ją visada skaudžiai nukenčianti.