Su naujais permainų vėjais rajono aklieji tikisi dirbti produktyviau

urna_kaspeGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį į ataskaitinį susirinkimą rinkosi Šakių rajono aklųjų ir silpnaregių skyriaus nariai bei gausus būrys svečių. Susitikimo metu trumpai apžvelgtos veiklos gairės, pasidžiaugta pasiektais rezultatais.

Nuotr. Kadangi centro direktorius E. Urna ne vietinis, didžiąją dalį realių darbų rajone atlieka bei silpnaregiais rūpinasi socialinė darbuotoja G. Kasperavičienė.

Šiuo metu Šakių aklųjų ir silpnaregių skyrius vienija 55 narius, tarp kurių keturi vaikai. Gretos per metus sumažėjo šešiais nariais, nes tiek jų iškeliavo Anapilin. Naujų narių atėjo trys. Nors skyriui priklauso keturi maži vaikai, jiems, kaip pripažino socialinė darbuotoja Gintarė Kasperavičienė, nelabai kuo gali padėti. „Pagal projektą paslaugas galime teikti tik asmenims nuo 18 metų. Tokia tvarka bei valstybės politika. Mažuosius galime savanoriškai konsultuoti, padėti. Dėl dviejų vaikučių planuojame kreiptis į „Išsipildymo akciją“. Vienam mažam ir naujam mūsų nariui kas pusmetį reikia keisti akytę, o to nekompensuoja, tad gal pasiseks ir pagalbos sulauksime per akciją“, - pasakojo socialinė darbuotoja. Ji skyriaus veikloje yra naujas žmogus, tačiau nusiteikusi entuziastingai dirbti dėl rajono silpnaregių. „Esu naujas žmogus, tad galbūt kai kur trūksta praktikos. Tačiau iškilus klausimams kreipkitės, skambinkite, klauskite. Esu dėl jūsų ir su jumis. Mano misija padėti jums“, - į susirinkusius skyriaus narius kreipėsi G. Kasperavičienė, pabrėžusi, kad ateinantiems metams parengti trys projektai, kurių dėka paslaugos bus teikiamos toliau. „Dirbsime ir stengsimės, kiek galėsime“, - teigė socialinė darbuotoja. Ji džiaugėsi, kad skyrius pagaliau surado patalpas, nes pardavus Vytauto gatvėje turėtą butą rajono aklieji buvo likę be jų. Dabar Šakių skyrius įsikūrė Visuomenės sveikatos biuro patalpose ir už tai dėkingi ne tik biuro direktoriui Viktorui Lebedžinskui, bet ir rajono savivaldybei, ieškojusiai ir tarpininkavusiai sprendžiant šį klausimą.
 
Nors projektų rengimu bei daugeliu „popierinių“ dalykų rūpinasi G. Kasperavičienė, tačiau skyriaus pirmininke ji būti negali, nes nėra skyriaus narė ir neturi regos sutrikimų. Tiesa, oficialią pirmininkę skyrius turėjo, tačiau realiai ji nieko nedirbo, tad susitikimo metu pirmininke išrinkta aktyvi skyriaus narė Janina Gylienė. Be to, kai reikia pagalbos, aklieji sulaukia ir buvusios ilgametės pirmininkės Aldonos Kačergienės patarimo. Tad išsirinkę savo tarybą rajono aklųjų ir silpnaregių skyriaus nariai tikino dirbsiantys toliau.

Susirinkimo metu Kauno ir Marijampolės Regionų aklųjų centro direktorius Egidijus Urna ir G. Kasperavičienė aktyviausiems nariams įteikė Padėkos raštus. Jie buvo skirti Onai Danguolei Juškaitienei, Vidai Strazdienei, Danutei Alytienei, Janinai Gylienei, Reginai Šernienei, Dariui Žebrauskui bei Aldonai Kačergienei.

E. Urna atkreipė dėmesį, kad pradėjo veikti virtuali aklųjų biblioteka ir ragino visus, turinčius ir galinčius naudotis kompiuteriais, pasinaudoti šia galimybe. Be to, pasak jo, planuojama statyti paminklą Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkui Pranui Dauniui ir atkreipė dėmesį, kad norintys gali prisidėti aukomis prie šio žmogaus atminimo įamžinimo.

Aptarus einamuosius ir svarbiausius klausimus, prasidėjo svečių sveikinimai bei dovanos. Be to, kaip juokavo rajono meras Juozas Bertašius, jei į renginį susirenka daugiau svečių nei narių, kaip ir buvo šį kartą, tai jau neeilinis įvykis. Jie negailėjo nei gražių žodžių, nei sveikinimų, nei dovanų. Vėliau susirinkusiems dovanota ir muzikinė programa. Taip rajone buvo paminėta Baltosios lazdelės diena, pasaulyje minima spalio 15 dieną. Šakių seniūnas Alfonsas Jakas kalbėjo, kad seniau tiek į silpnaregius, tiek į tam tikrą negalią turinčius žmones buvo kreipiamas didesnis visuomenės dėmesys. Dabar, seniūno nuomone, to ypač stinga, nes retas jaunuolis perveda per kelią ar tiesiog ištiesia pagalbos ranką senam ar negalią turinčiam žmogui. Būtent supratingumo ir didesnio dėmesio šalia esančiam jis ir linkėjo.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.